1.
Kas be nuodėmės lai meta į mane ak
meni kokia kruša akmenų tuo metu pasipylė
lauko špatų žvyro ir kalkakmenio
medalionų opalų beigi ametistų
kaip raišą strazdą vaikai iš šaudyklių
apšaudė iš visų pusių
tik keli švarūs be nuodėmės
nemėtė akmenų į mane
jie juos tik rinko
jie juos tik dalijo
2.
Kartą prasitarau
Bralei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet
Jr tatai skaitidami permanikiet.
kad ėmė plėšyt mano
odos pergamentą
rūbus į skutelius
kūną į skutelius
pasižadu daugiau
niekada nekalbėsiu imperatyvas
3.
Kartais kai mylimės mėgsti
švelniai kandžiotis
rytui išbrėškus ant mano kūno
dar likę neiššifruoti dantiraščiai
seniausios kalbos
kuri vadinasi meilė
4.
esu dūšia
esu dušo galvutė
liejanti ant tavęs liepos lietų
už vonios užuolaidėlių
tavo kūnu teku
balta pieno puta
tu nori kad būčiau
šiurkštus
lino rankšluostis
aš esu vonios veidrodis
ovali Dievo akis
stebinti tavo nuogumą
gaivią rasą ant tavo krūtų
lūpų dažus
pincetu pešiojamas blakstienas
tu prašai kad aš būčiau šiurkštus
baltas rankšluostis
lyg drobulė į kurią susisupus
virtuvėje geri kavą
skaitai laikraštį
aš esu apvali citramono tabletė
kurią tu praryji kartu su kava
aš esu tam kad tau dėl manęs
neskaudėtų
5.
vakaras prie portveino taurės
supamojoj kėdėj
aš klausaus ir klausaus
kaip gražiai ir teisingai tu tyli
6. visrakčiai
į Rojų iš mūsų
jau niekas turbūt nepateksim –
šeimininkas nusprendė
visas spynas pasikeisti
nors vieną vienintelę
bandau atrakint
maža špilkute
ištraukta iš pražilusios tavo
galvos
kol miegi
7. Aukščiausios prabos
Tavo balso sidabras –
varpeliai skambantys vėjyje
net jeigu vėjo nėra