,,,,,

sninga
blakstienomis, pakeliu pirštą
ir klausiu ko norėtumei,
kai metai po truputį baigsis
ir prisėlins naujieji.

rūkas
mano mintyse ir Londone šiandien,
toks tirštas, kad net savo minčių nematyti.
prisiglaudžia šuo, kuris už tūkstančio mylių
ir klausosi, tai ko nenoriu sakyti.

lyja
noriu išgisrsti, kaip sunkiai iriasi per
kalnus debesys.
jų pilkume įžiuriu savo vienatvę
ir pats truputėlį pasistumiu.

sūkuriuoja
lapai bučiuodami žemę, o aš su jais
pamažu suvokiu. vėjas - jų siela.
visai, kaip maišelių, kurie bastosi
vasarą gatvėmis.