Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







.




Žuanas.  Jisai kiekviename –
Svajoja, vis magus bemat nubusti.
Išraiškingas veidelis, iškalbinga linija stuomens –
Svajos tyloje tai ne kaip varpas girdisi – gongas,
Arba savos gelmės – minties gaudimas neartikuliuotas
Auga akordan, tu pastebi patsai –
Klausimu virsta laikas ir dažosi prasme,
Ją privalai nutverti.

Vyrai svėrę svarbas, minioms įrėžę  savas mintis, įsižiūrėk į juos –
Kiekviename tūlo charakterio Žuanas tūno –
O skirtingi jie: mergišius Faustas skiriasi
Nuo tokio pat savojo sukūrėjo,
Ir liūdno vaizdo riteris – tai ne Bokačio,
Nei perėjūnas  Bomaršė, nei Kazanova,
Nei Žuaną vos primenantis Moljero tvarinys...
Vaikinams tiems baisiai rūpėjo mūsų  herojus –
Kas jis išties, kaip  tokiu tapti, ai, o kaip pabėgti
Nuo tokios dalios? Daugybė interpretacijų tesiekia tiek –
Gi palaidūnas, sapiens pasiekimų niokotojas.
Dar atgailautojas, nuodėmės ir savęs išsižadėjęs.

Falanga šaunuolių, kurios vėliavoje – Žuanas.
Gal, naivuolis, dar ieškai ten gretose ir šitokių –
De Sadas, Froidas – kiek filosofas, kiti –  jų nagrinėti,
Nežinom kaip jie išsigimimo pažymėti, žvaigždėti, kiti
Margi – ir ši kohorta originalybių kalbinga, iškalbinga,
Gabi, tad buitį surikiuos pagal save savan paveikslan –
O tame paveiksle nesilanko Žuanas joks, ir pats Mefistas
Paliko vaizdą tą savieigai – šitie jam vien nuobodūs, –
Tai ne Faustas, kuriam gali ir patarnauti,
Šie panašūs į  Baironą, neišsiaiškinantį,
Kas yra moteris – kas ji yra jam?

Tai kurgi nepakartojama esmė Žuano – nesikartojanti,
Tiktai  išauganti derliám – iš saulės, vasaros lietaus ir vėjo.
– Tas, kursai jaučia ir randa žodį nedažytą, –
Jo moteris yra jo siela.
Be metaforų, be serenadų – taip pat kaip ir su jomis –
Visų pajautų realybė.
Bandau išsemti ir pažint save: tu – kas gražiausia manyje
Ugdanti.
Kas tobulinasi ir tobulėja –  jėgų šaltinis – tu.
Jaučiamà kiekvieną sekundę, – lyg džiaugsmo mirksnis, kartu
Lyg planetos būtis erdvėse, – ne  mintis, nereikia
Sugalvoti, o – būti.

Štai tokios sanklodos svajoklis ir – superheteroseksualus... – ko linksmintis?..
Ne superseksualus – tai vien trukdytų... O  – superhetero.
Nors kiek svarstantis vyras trokšta moters, ir milijonas tų troškimų formų – kiek ir vyrų?
Džiaugsmai ir prakeiksmai. Rask metodą, pamatuok: kraštutinumai ir vidurkis.
Štai ir dairykis, kad suprastum: Žuano nuo vidurkio nė nepamatysi.
Tu – mano siela.  – Žuanui tai nei banalybė, nei  poezija, tai – šventa kasdienybė.

Šitaip atskleidžiu, tai ir žinote, kas gi jisai.
O begalybė nuotykių, avantiūrų, poezijos, mistikos jau parašyta ir vis šviežiai dar rašoma.
Toliau nuo rašliavos ir rašinių tų – Algmar atskleista reiškinio esmė,
Esmė toliau anų – todėl ir šviečia.
Paryškinimui pravers ir šios esė

EPILOGAS

Legenda: jei susiranda, susimyli du viens kitam skirti, du atikmenys, – o tokių porų nedaug visatoje – ne jie vieni tada nudžiunga atpažinę, pamilę, – legenda sako: tada džiaugiasi visa būtis, gal saulė juokiasi žmonėms, ir gal galaktikos sprogstančiomis juodom bedugnėm saliutuoja.
Ar jos, vienintelės, siautėdamas ieško Don Žuanas?
Ei... piemeniška būtų Nerono metodika, o juk nežinom kokių sąveikų bangas sugaudo smegenys, kai prasilenkdami per žingsnį ir per mirksnį spėjame iššifruoti virpesį – čia, ji, – 
Arba viena iš galimybių – išaugti?
Tyli ar kalba susilietusios magnetų linijos.
Ko atsigręžei, kai žvilgsnis tyloje gręžiojo tau pakaušį?
Kažkodėl mokslinčiai nelabai tą tyrinėja. *


IŠVADOS

        Don Žuanas, Miguel Manara, Juan Tenorio, – kiekvieną galì tirti, pažinti – autistą ar gaujos sielą. Daugybė knygų peršviečia šitą tipažą, –  net to neįsisąmoninusių autorių rašiniai. O Žuanas legenda – variantų daugiskaita reali? Mūsiškis sako jums:
        Mes visiškai netrokštame iš paskutiniųjų  skrieti link orgazmo. Tas vyksmas – dėsnis, ir banga pati nuplauks į mūšą. Granito krantą griauna, lūžta ošdama banga, lašuos vorykštė, o saulė spindi iš kiekvienos krypties.  Aistra ir grožis, – ji nuo tavęs, saulė, ir manyje jinai,
Ir gera šviesti.
        Ir labiau Mes mėgstame stebėti vasaros mėnulį – kvepia šienas – ar sąla serenados, – o jis vasaros, visais metų laikais.



*Š. m. 17 gruodžio „Kauno Dienoj“ yra straipsnis apie tuos tyrimus – vis tik tiria...
2016-12-30 17:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-23 05:34
Vetra Vika

Žuanas... kas JIS savimi... ėsė...
Mintys ir žodžiai parašyti širdimi - širdimi ir skaitomi:

,,...
Jo moteris yra jo siela.
Be metaforų, be serenadų – taip pat kaip ir su jomis –
Visų pajautų realybė.
Bandau išsemti ir pažint save: tu – kas gražiausia manyje
Ugdanti.
Kas tobulinasi ir tobulėja –  jėgų šaltinis – tu.
Jaučiamà kiekvieną sekundę, – lyg džiaugsmo mirksnis, kartu
Lyg planetos būtis erdvėse, – ne  mintis, nereikia
Sugalvoti, o – būti...."
Tarsi maldą skaičiau išsiliejusių nuostabių jausmų puokštę... gražią, svaiginančią puokštę... o ad šitaip galvojančių, rašančių būtų kuo daugiau...
,,...
Tyli ar kalba susilietusios magnetų linijos. ..."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-01 22:03
Ana pynėse su
Na, kaip sako mokslininkai - visų gyvų padarų pagrindinė paskirtis - pasidauginti. Tai šiuo atveju ir Don Žuanas neina prieš gamtą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-30 18:34
mint
man labai patiko Jūsų kūrinys. Savo laiku svarsčiau - kas Don žuanui buvo moteris. ir supratau, kad nereikėjo tų tūkstančio, reikėjo savo atitikmens.

Bet dabar toks metas, jog atitikmenys retai besuranda vienas kitą, nes išsibalansavusios vertybės, todėl keliai prasilenkia...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą