Visuotinė taika

Pamenu, kad tada laukiau pakankamai ilgai – jau mąsčiau, kad nespėsiu grįžti, kol baigsis pietų pertrauka. Nesmagu sulaukti kreivų žvilgsnių iš kitų, pašaipių vyptelėjimų. Dar neišmokau nekreipti dėmesio. Todėl viduje jau pradėjo kauptis nerimas. Ir nors supratau, kad įtemptas žvilgsnis į duris mažai padės, bet negalėjau liautis spoksojęs. Kai akys išdžiūvo – užsimerkiau. Pajutau sugniaužtus kumščius, sukąstus žandikaulius, paviršinį kvėpavimą. Įtampa. Šalti pirštai. Sausa gerklė. Ir baimė suklysti. Ir tada atsidarė durys.
Viduje buvo visiškai tuščia: pilkos grindys ir sienos. Šviesa sklido nuo baltų lubų. Jos švietė visu paviršiumi. Kai atsisukau, durys buvo užsivėrusios. Rankenos nepastebėjau. Apsilaižiau lūpas. Nerimas ir baimė vis augo. Akys ieškojo, nežinau, vilties ištrūkti, nepakliūti, išnykti. Pakirto kojas.
- Ei...?
Atsakymas buvo staigus. Tvirtas vyriškas balsas.
- Sėskis.
Už nugaros stovėjo kėdė. Labai reikėjo atsisėsti.
- Užpildžiau paraišką...
- Taip, gavau.
Balsas atsirasdavo ore. Gal galvoje... Keista kalbėtis su siena.
- Pažiūrėk aukštyn.
Viršuje buvo didžiulis ekranas. Per visas lubas. Ir veidas. Baltam fone. Nerimas dingo. Pajutau šilumos antplūdį.
- Rašiau, kad noriu taikos.
- Kur?
- Visur. Absoliučios taikos.
- Paaiškink žodį „taika“.
- Jokios prievartos kitos gyvos būtybės atžvilgiu.
- Kas yra „prievarta“, „gyva būtybė“.
- Bet koks, net menkiausias, fizinės, psichologinės ir moralinės teisės pažeidimas, įsikišimas į veiklą, mąstymą, pažiūras. Tų, kurie gali judėti, kvėpuoti, jausti, matyti, jausti nerimą, baimę, nesaugumą.
Pauzė. Veido išraiška aukštai nepakito.
- Ar iki galo suvoki savo prašymą?
- Taip.
- Ar suvoki pasekmes?
- Taip – taika. Absoliuti taika. Visur. Visada.
- Turi ką papildyti?
- Ne.
- Trys sekundės apmąstymui.
Vienas. Du. Trys.
- Prašymas priimtas.
- Kada įsigalios?
- Jau galioja.
Atsistojau. Priešais atsivėrė kitos durys. Štai kur išeidavo visi kiti... Išėjau.
Stovėjau lauke. Nebelijo. Žmogus su skėčiu garsiai piktinosi nepakenčiamais orais. Kai laukėme. Man patinka, kai lyja. Lijo. Paskutinį kartą lijo prieš dvidešimt mėnesių. Kai buvau prašyti taikos.
Pradžioje pradėjo mirti badaujantys vaikai, visi ligoniai ir gaišti gyvūnai. Plėšrūnai – žinduoliai ir žuvys. Po poros savaičių lauke negalėjai būti dėl neįmanomo kiekio įvairių vabzdžių – paukščiai jų nebegaudė. Žmonės nenaikino. Ir pradėjo sirgti. Sunkiai sergančių niekas negydė. Nevyko operacijos. Gyvulių mėsai niekas nebepjovė. Žuvų negaudė. Vanduo užsiteršė nuo padvėsusių gyvūnų. Musių daugėjo. Visą augmeniją netruko suėsti žolėdžiai. Likusią sunaikino kenkėjai. Tada pradėjo gaišti žolėdžiai ir vandens paukščiai. Musių dar padaugėjo. Padaugėjo žiurkių ir pelių. Niekas jų nenaikino. Vaikai gatvėse žaidė su žiurkėmis, žiurkės gyveno visur – kanalizacijoje, gatvėje, namuose, parduotuvėse. Naikindavo maistą, kurio nedaugėjo. Žmonės viduriuodavo ir mirdavo. Žiniasklaida skelbė laisvę pažiūroms – visi turi teisę gyventi pagal tai, kaip jiems norisi. Žinduoliai nustojo daugintis. Gimdančios moterys mirdavo gimdymo metu – jos atsisakydavo stangintis. Žmonės nustojo bendrauti balsu. Nes galėjo įkvėpti musę ir ją pražudyti. Nes nenorėjo pažeisti kito teisės į tylą, mąstymą. Valstybės bankrutuodavo viena po kitos – niekas nemokėjo mokesčių. Gamyklos užsidarė – niekas negalėjo nieko priversti dirbti. Kai baigėsi degalai, padaugėjo važinėjančių dviračiais. Prekių niekas nebepirko – ateidavo ir pasiimdavo. Ir tada miestuose pradėjo mirti žmonės, nes nebeužteko maisto. Musių vis daugėjo, nes niekas nelaidodavo ir nedegindavo lavonų. Ir žmonės juos pradėjo valgyti. Kartu su žiurkėmis ir pelėmis. Nusibraukia sluoksnį musių ir kol jos dar nesutūpė – plėšia dantimis mėsą. Kiti eidavo į laukus ir ieškodavo nenudžiūvusios žolės. Po pirmųjų metų pradėjo mažėti musių ir žiurkių. Dingo visi paukščiai ir gyvūnai. Gėlo vandens telkiniai užžėlė. Vandenynų ir jūrų lygis nukrito dvylika metrų, o atoslūgių metu – ir keturiolika metrų. Dar po pusės metų graužikai pranyko. O dar po mėnesio – ir visi vabzdžiai.
Pastarąjį mėnesį maitinuosi negyvais vabzdžiais ir keliais kaimynais. Dar mėnesį pratempsiu. Taikos jums visiems.
Vienas. Du. Trys.