Diena balta,
Kita pilka,
Kita šlapia,
O mano ratai ir batai
Bando užtikrinti sukibimą
Išlikimą,
Slinkimą
Kalėdų link.
Ir, neslėpsiu, aš vis dar jų laukiu,
Kaip naivus vaikas, kuris tiki Kalėdų Seneliu,
Tiki Kūčių burtais, grįžtančiomis vėlėmis,
Žmonių nuoširdumu, šnekančiais gyvūnais,
Kunigų pamokslais ir nauja „žalia“ valdžia.
Naktis tamsi,
Naktis šalta,
Šalia ne ta,
Kurią vedžiau prieš trisdešimt trejus metus.
O ir aš ne bernelis puikus,
Many visko perpus,
Bet dar likę jėgos,
Tik vos vos
Ką nors sugalvoju,
Pasvajoju
Ir jau abejoju,
Galvoju,
Gal geriau nepradėt,
Ir ramiai pasėdėt
Ar ilgiau pamiegot?
Ir dėl ko čia kovot?
slinkimas per gyvenimą - gerai. toks nostalgiškas ėjimas į Kalėdas. bet visokie ratai batai ir berneliai priduoda prieskonį bereikalingo žaismingumo. 3-
Šios eilės kažkokios kitokios ir man labai patiko tas ramus slinkimas. Taip, jaunystėje visi lekiame kūlvirsčiais, o dabar net pristabdome save, kad nepargriūtume :)
5