Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vienadienis slogutis užpuolė. Nieko tikro apie savijautą negaliu pasakyti. Nesuprantamas nervas ima. Norisi delnais suspausti galvą. Suleisti nagus. Sudraskyti pleiskanų plutą. Susiriesti ir klykti ultragarsu, delfino balsu.
Nėra rimtos priežasties krimstis. Iš vis nėra priežasties... Kodėl, būtent šiandien, užpuolė nerimas? Kodėl nuo pat ryto jaučiuosi nelaimingas?
Nelaimė trapi ir netikra kaip miražas. Šiek tiek pajudu, padarau porą beprasmių, bet staigių judesių, ir nuotaika gerėja. Aptingęs stabteliu. Iš praeities atskriejusi liūdesio skeveldra įsminga į nugarą.
Nieko negalvok. Patariu sau. Judėk. Daryk, ką darei iki šiol. Kvėpuok, nors ir nesuvoki, kam to reikia. Valgyk, nors ir nedžiugina skonis. Dirbk, nors ir tinginys esi.
Verčiuosi. Nuo kasdienybės kalno. Su rogutėmis. Diena, valanda, minutė, sekundė, mirksnis, niekis, švilpdamas skrieja pro šalį. Kažkaip linksmiau. Prasmingiau.

Vakar mirė keturių vaikų motina. Jai buvo devyniasdešimt keturi metai. Vyriausioji dukra jau nuo senatvės apakusi. Antroji dukra prižiūrėjo močią. Jos gerai sutardavo, kol dar buvo mamaitė gyva. (Kartais apsibardavo, nes susenusi dukra fiziškai neįstengdavo susitvarkyti su globa. Mamaitė pati nevaikščiojo. Atsisėsti pati taip pat nesugebėdavo. Ją reikėdavo nešioti. Kartais aptemdavo protas. Imdavo kliedėti. Šūkauti. Kartais neatpažindavo savo vaikų.)
Trečias – sūnus. Paauglys būdamas žuvo nuo „stribų“ ar „miškinių“ atsitiktinės kulkos. Jauniausias sūnus ką tik tapo pensininku.
Dvi seserys budėjo prie motinos karsto. Akloji plūdo savo brolį jaunėlį už tai, kad neatvyko pagerbti motinos. Kartais šlykščiai, pagiežingai nusikeikdavo. Tada neištvėrusi jaunesnioji sesuo užstodavo broliuką. Lepūnėlį. Įsipliekdavo aršus ginčas. Jos prisiminė visas nuoskaudas, patirtas per gyvenimą, nesėkmes, neteisybes. Tarsi kaltino viena kitą, nors realiai, net nebuvo susijusios su konkrečiais įvykiais... Tarsi pakvaišusios įžeidinėjo viena kitą. Triukšmo privilioti žmonės sustojo prie durų, stebėjo skandalą.
– Ko jums! – sušuko jaunesnioji. – Palikite mus vienas.
Tolimi giminės linguodami galvas pasišalino. Jos abi tylėdamos sėdėjo prie karsto. Kramtė lūpų kampučius. Pamiršo savo mamą. Mąstė apie savo gyvenimą. Abi manė, kad jų likimas žiaurus. Abi jautėsi nelaimingos. Durys girgždėdamos atsivėrė. Į kambarį įslinko gražus, praplikęs žmogus. Vilkdamas kojas prisiartino prie seserų.
– Labas, – nedrąsiai pasisveikino. Jaunesnioji linktelėjo galvą ir maloniai šyptelėjo. Akloji ištiesė į vyriškį rankas.
– Kaip laikotės? – Paklausė jis ir pasigailėjo, kad toks klausimas išsprūdo iš lūpų.
Senoji sesuo tylėdama apčiupinėjo plaštaką. Pakėlė ranką prie palinkusio vyro veido, bet jo nepalietė. Apsigalvojo. Atsiduso. Pastūmė vyriškį ton pusėn, kur buvo motinos lavonas. Jaunėlis penkias minutes žiūrėjo į mirusią mamą.
– Ar kankinosi ji... Mirdama?
–  Taip, labai kankinosi, – atsiliepė antroji sesuo. – Protas pasimaišė. Kalbėjosi su kažkuo. Daug atsiminimų iš vaikystės... Gaila ir sunku buvo. Pačiai nervai pakriko. Nebemiegu jau kokias dvi savaites. Kartais atsigaudavo. Būdavo lengviau... Sakydavo, kad galėtų numirti... „Be reikalo save ir kitus kankinu. “ – Sesuo nutilo.
Temo. Į kambarį įėjo moteris su degtukais ir dviem žvakėmis. Visi sujudo. Tylus bruzdesys pasklido po visą butą. Aplankyti velionės ateidavo ir išeidavo žmonės.
Buvo paruoštas vakarienės stalas. Kuklus. Susėdo giminės. Kažkas pasakė, kad susirenkame tik per vestuves ir laidotuves. Taip. Tai tiesa.
Prislopinti balsai skambėjo prie stalo. Žmonės skanavo „ruginukę“. Kartais santūriai pajuokaudavo. Tyliai nusijuokdavo. Būti kartu buvo gera ir malonu. Ne vienas trumpam pamiršdavo, ko čia iš visos Lietuvos pakraščių susirinko... O kai prisimindavo, imdavo gėdinti save ir slopinti laimės pojūtį. Kur palaimos priežastis? Jiems ir man – neaišku .
2016-12-10 20:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-10 20:37
pasalietis
Nuotaikos kaip oras, kartais keičiasi be tavo noro. Kai esi įpuolęs į kokią duobę, sakai jai labas, mano pažįstamoji.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą