Pasigavau laiką, kaip varlę už kojos
Kad kiek, būtų jis vėl balon nuropojęs
Pradingęs ištirpęs, kaip cukrus arbatoj.
Jau daug jo ir dingo, o kur - nesimato.
Bandau jį laikyti, slidus tas bjaurybė
Sakyčiau, nekando, bet skaudžiai įžnybė.
Gal dar kur įspyrė - skaudėjo truputį
Bet, va, parašiau kūrinėlį trumputį:)