Pats kaltas

Pajutau, kad manęs nieks nemyli
Vien todėl, kad nemyliu savęs.
Nesilepinu, dirbu vis tyliai -
Kas gi tokį sušildys, pakęs?
Su kolegomis tik dėl arbatos,
Buvo linksmą, kai buvo stipriau.
Blaivininko kompanijos kratos.
Kaltas pats, kad toks silpnas gimiau.
Neviliojo manęs ir kurortai
Vis krapščiausi - reikėjo daugiau.
Kojas dengė specovkė, ne šortai
Daug pradėjau darbų ir baigiau.
Jei iš naujo gyventi reikėtų
Dievaži, taip neskriausčiau savęs -
Sukinėčiaus baruos ant parketo
Joms kas nakt dovanočiau žvaigždes.