Taupus, net sau šykštus,
Nors niekad niekur neskubėjo
Ir svėrė viską tris kartus,
Ilgai gyveno – greit išėjo
Iš ten kur jau neįdomus,
Ir lėtas kelias pilkas.
Į ten kur švietėsi dangus,
Kalnelis kur supiltas.
Dabar žiūrės jau iš aukščiau -
Nepasakys, nerodys...
Išeinantį ramiai mačiau -
Mirty slypėjo grožis