Vaikai

PENKTADIENIS
Studentų bendrabutyje, trečiame aukšte, šeimyniniame korpuse, vėlų vakarą šėlo jaunimas. Tarp nesubrendusių jaunuolių (studentų) “malėsi” gražus trijų metų berniukas. Vaikinai į V. nekreipė dėmesio. Merginos pakeldavo gražuolį ir gašliai prispauzdavo prie krutinės.
- Koks mielas berniukas! - Sakydavo jos. 24h. apgirtusi Ulijona pagriebė pavargusi vaiką už rankos.
- Einam miegučio. - Pervargęs vaikas snaudė sedėdamas, bet eiti niekur nenorėjo. Išlepintas gražuolis spyriojosi.
- Eik! - Sukomandavo motina. Vaiką nurengė. Paguldė į lovytę ir išėjo. Gražuolis išsibudino. Atsisėdo. Išsiropštė iš lovos. Priėjo prie durų. Pabandė atverti. Užrakinta. Stovėjo ir laukė motinos. Tyliai verkdamas. Ulijona grįžo 3h. ryto. Vaikis miegojo šalia durų... U. vaiką augino viena.

SEKMADIENIS
Kambaryje sėdėjo trys suvaikėję žmonės. Dvi močiutės ir senelis.
- Vakar nupirkau 3-persikus. - Pasakė 1-močiutė. - Gal žinai kur jie esti? – Paklausė ji 2-osios močiutės.
- Ne. - Atsakė ta.
- O... Kur padėjai persikus? - Kreipėsi pirmoji s. į senelį. Kurčniabilys senukas žvelgė į akis.
- Kur padėjei persikus! - Tesė 1 moč. - Atidavei vaikams, iš... Iš 13 buto? Buvo šaldytuve. Noriu persiko! Kur padėjai? Pats suvalgei? – Senukas suprato kuom yra kaltinamas. Įsižeidė. Užsispyręs tylėjo.
- Tikrai, Adoli, - kreipėsi į jį 2 močiutė. Nejau ir ta užsikrėtė. - Kur padėjai persikus? Ko tyli? Sakyk teisybę.
- Suvalgei mano persikus.
- Reikės pasamdyti seklį, kad išsiaiškintu: kur paslėpėi persikus.
- Noriu persiko. Karšta. - Taip dvi “vištelės” kudakavo pusdienį. Paskui pamiršo P. Pralekė diena. Vakarui atėjus, 1-močiutė iš šaldytuvo išsitraukė maišelį su 3 persikais. Padalijo. Ir su pasigardžiavimu sučiulpė.
- Ko nevalgai? - Paklausė 2-oji močiutė dieduko. Senelis neatsakė. Žiūrėjo tiesiai kaip žiūrėjęs.
- Debilas! - Burbtelėjo 1-moč.


PENKTADIENIS
Ankstus rytas n. kieme. Įvairiaspalvės mašinos miega susigrūdusios prie šaligatvio. Vienas kitas žmogus trinkteli durimis ir kėblina prie mašinos, ar už kampo. Prie šiukšlių konteinerio stovėjo du vaikai. 4-metų mažylis ir 13-pauglys. Pauglys su kabliu rankoje. Viresnysis pakėlė jaunėlį ir įleido į šiukšlių konteinerį. Bildesys aidėjo dideliame, tuščiame kieme. Atsidarė durys. Kyštelėjo rankinukas. Paskui didžiulis pilvas. Iš namo įšėjo mažytė moteris. (Gal 1, 50m) Smulkutės rankos . Trumpos kojytės. Maža (degtuko) galvutė. Visa išsidabinus. Jei ne pilvas... Pavadintum ją “fifečka”. Padažyta moteris praėjo pro konteinerius. Susimastęs pauglys žvelgė į nieščiąją. Mažylis nustojo triukšmauti. Klausėsi. Didžiulis pilvas. “ Kaip buožgalvis... ”, pagalvojo berniokas. Įžuliai (piktom akim) apžiūrinėjama  būsimoji mama pasijuto nejaukiai. Pradėjo nenaturaliai krypuoti. Turbūt stengėsi eiti tiesiai, bet pasangos tik pabrėžė... Ji dingo už kampo. Ten “apsitvarkė”. Žvilktelėjo į veidroduką.
Paauglys, kabliu, du kartus pabeldė į konteinerį. Iš šiūkšlių dėžės išniro (šviesus) besišypsantis veidas.