Į vandenį

ŠEŠTADIENIS
Žalias, didelis tiltas. Dumblių upė. 50 metų moteris rudu, įdegusiu veidu (pavydžiai) žiūrėjo į dvi mergikes, kitoje gatvės pusėje. Viena “mergikė” grojo, plastikine, fleita. Kita šoko su skarele. Ukrainietišką šokį. O sena moteris šokti nemokėjo. “Mergelikė” grojo prastai. Vis klūdama. Pataikydama ne į tą gaidą. Susipainiodama ritme. Kita šoko negrabiai...
Moteris šokti nemoka...
- Na ar daug pririnkai pinigo? - Paklausė m. su strazdanomis.
- Visą rublį ir dar šitos nematytos kapeikos.
- Tai eurai. Mesk lauk. Už juos nieko nenusipirksi. Mesk sakau!!! Į vandenį... - Moteris nemokėjo groti. Todėl pavy... Ji tik kantriai sedėjo. Kepinama saulės. Žvarbdama nuo vėjo ir kritulių. Laikė rankoje dėžutę. (Nuo margarino.) Ir kai ten suskamdavo moneta, jos žvilgsnis nuslysdavo į tolį, į tuštumą. Ją pagavo siaubas, bejėgiškumas, baimė. Matant kaip mažos rankutės sviedžia sauja monetų į upę.
Pralėkė burys mašinų.
Jos nieko nereiškiantis žvilgsnis žvelgė į didelį nieką.
Pro šalį ėjęs senukas ją palaimino.
Bildesys ratų ir batų...