Be žiūrovų

Tiksi laikrodis senas kaip sienos,
Rodykle pagrūmoja į veiksmą.
Kur iliuzijos skęsta sau vienos,
Be žiūrovų be sceninio veiksmo.
Nudėvėtoj angoj kabo skėtis,
Tu jame palikai savo žaismą.
Kai abudu ieškojom orkestro,
Kad sugrotų beslystantį laiką.
Man jo reikia kaip tiksinčios mūzos,
Kaip šešėliuose glūdinčio saiko.
Kaip vienatvės išsprūdusios laisvėn,
Kol rutinoj neužmušiau laiko.
Ne suknelėm matuojamas kūnas,
Raukšlėmis akyse išsidraiko.
Pamatau kaip nedrąsiai suglumęs,
Tiesia ranką nežinomas vaikas.