Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







TRYS
ANTRADIENIS
Kovo 11d. Šiokia tokia šventė. Dar neliečianti eilinių žmonių širdies. Vėliau... Gal.
Turiu daug (saliginai) laiko plepalams. 10h. 14min. Turi atvykti žmona. Dabar sėdžiu traukinių stotyje. Laukiu. Šiame mieste lankausi pirmą kartą. Susitarėme su žmona susitikti “Šito” miestelio stotyje. Vakar ši mintis patiko. Ir šiandien patinka. Nuotykis! Tik apkartintas realybės. Kėliausi šį rytą 5h. 30min.
... Nusilupau svogūną. Jį supjausčiau. Svogūno pabirusius žiedus užliejau alyvų aliejumi. Paėmiau 3-kiaušinius. Miltų. Manų kruopų. Sumaišiau. Ir išsikepiau blyną-kiaušinienę. Baigėsi druska. Nusprendžiau neleisti pinigų maistui, kol negrįš žmona... Dabar šaldytuve yra: 5 kiaušiniai; 2 stiklainiai (kažkokios) uogienės; stiklainis marinuotų pomidorų; 2 maišeliai šaldytų spanguolių; gabaliukas mėsos.
5-50h. Stotelėje laukiau autobuso. Bet jis nesirodė. Gatvės buvo tuščios. Pagavo panika, nes iki traukinio išvykimo, į Šito miestą, liko pusvalandis.  Gatvės gale sužibo  automobilio žibintai. Meldžiau, kad tai būtu aut... Ten buvo mikro autobusas Nr. 8. Tinka.
Vairuotojui atidaviau “guziką” ir nusiraminęs atsisėdau į krėslą.
Mikro... Vilkosi kaip sraigė. Sustodamas . Pakosčiodamas.
Pasijutau laimingas kai išlipau T. stotyje. Už pusė kainos nusipirkau bilietą. (Apsimečiau kvailiu, psychu.) Įlipau į vagoną. Vidury sėdėjo senukas... Atsisėdau netoli jo. Prie lango.
Antrame kelyje sustojo lokomotyvas. Senyvo amžiaus žmonės ritosi iš vagunų. Ir kaip pingvinukai krypavo peronu. Atsiguliau. Tašę pasidėjau po galva. Norėjau užmigti. Svaigo galva. Užsimerkiau. Vagono durys atsivėrė. Kažkas stabtelėjo šalia. Atsitraukė. Atsisėdo prie durų. Lokomotyvas ūžė. Kartas nuo karto nuleisdamas garą. Vagonai cypaudami trūkčiojo. Pagaliau!
- Keleiviai, būkite atsargūs! Traukinys Klaipėda - Radviliškis išvyksta 7 - 25h! Traukinys vyksta per: Šiaulius, Panevėžį, Telšius!
Pagaliau! Durys užsivėrė. Lokomotyvas trūktelėjo. Keleiviai išvirto. Važiuojam. Amba. „Šito“ miesto stotis išgąsdino. Nors ir dažnai pro čia pravažiuodavau, betvarkės nepastebėdavau... Pastatas su užrašu: “Geležinkelio stotis”; atrodė gražiai, bet visa kita... Siaubas. Nejau miesto savivaldybė neturi lėšų aplinkai sutvarkyti. Asfalto dangos likę tik truputi. (A. lopai kyšo iš neišbrendamų balų tarsi ugnikalniai- salos.) Iškirstų medžių šakos puošia perono šonus. Krūvos šiukšlių. Kiek toliau matėsi supuvę trobesiai. Apgriuvusi autobusų stotis.
Buvau “apšalęs”. Nežinau ką čia daryti. Žmona atvažiuos tik po 2h.
Vakar jei skambinau.
- ... Ką veiksi? - Ji.
- Nežinau, gal pasivaikščiosiu. - Aš.
- Nu ją! Ir viską be manęs apžiūrėsi! - Ji.
- Gerai gerai. Palauksiu tavęs stotyje. - Vakarykštis pokalbis su ž. šiandien mane pralinksmino. Šiaip taip perbridau per balas, tvenkinius, upokšnius, upelius ir t., t.
Išėjau į auto magistralę. Taip... Ten vieni laukai. Dešinėje pamačiau didelį pastatą su, didele, “N” raide. Tai buvo super mrkt. Buvęs gastronomas.
Kurį laiką “braidžiau”, gal tiksliau klaidžiojau, po prekybos salę.
Nustebino knygų skyrius. Pasaulinė lit. Klasika gulėjo lentynose. “Čia dar kažkas skaito”, pagalvojau ir pats sugėdinau save...
... Dar klaidžiojau. Pastebėjau, kad mane seka apsaugos darbuotojas. Panašus į buldogą. Stengiausi į jį nekreipti dėmesio, bet jutausi nejaukiai. Apvyniojau kaklą šaliku. Jutau jo dantis ant arterijų. Kai atsistojau prie kasos (Norėdamas apsimesti kvailiu ir...), apsaugos d. amtelėjo.  Gal pasigirdo? Sumokėjau tiek kiek priklauso. Nusipirkau “sodžiaus kefyro” ir džiūvėsėlių. 
9-30h. Visi nuotykiai išpasakoti. Vakar lakstydamas po miestą kūriau, rinkau įspudžius, stengiausi prisiminti nutikimus, spalvas ir t., t, kad šiandien tai užrašyčiau. Bet vakarykštė diena viską nusinešė. Likau tik aš. Atsiminiau pokalbį su žmona. Kalbėjomės apie Kiprą Petrauską. Jis mano draugas. Jau 3 metus jo nemačiau. Prieš santuoką... Jie draugavo... Kartais apie jį man kalba. Kai girdžiu jo vardą skylu pusiau. Viena dalis niršta. Kita dalis liūdi nematydama mylimo draugo...
- ... Jei tada jis būtu pasakęs, kad mane myli, net po santuokos ... Palikčiau... Viską...
Taip ji vakar kalbėjo. Klausiausi savo žmonos. Ir stebėjausi. Nejaugi ši moteris nebijo užgauti savo draugo?.. O ar užsigavau tai girdėdamas? Nežinau. Mano veidas ramus būna, kai ji kalba tuos ž. Kartais šypsosi. Bet viduj kažkas virpa. Nežymiai. To pakanka. Ką tai reiškia? Nežinau. Jei kas teiraujasi: “ar esu pavydus? “ Atsakau  (apytiksliai) taip: esu pavydus; Užverda  kraujas vien tik pagalvojus apie neištikimybę. Gal būt tai tik žodžiai. Sėdžiu stotyje. Už manęs miega valkatėlė. Stotis skamba nuo knarkimo.  Lauke balos. Dangus apsiniaukęs. Melancholija lenda į “dūšią”. Atleis  “JA”.
Dar (pro stoties langą) matosi nušiurus trispalvė...

P. S.
Visa tai parašiau prieš tris metus. Dabar perrašinėju.
Žodžiai kankina. Kančia teikia savotiško malonumo.
Kaip keista.
Žmona paliko mane prieš pusmetį.
Viskas bus gerai.
Laiko, rašymui, dabar yra.
2016-11-10 08:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą