Basomis

Įžvalgumo nereikia
Kad suuostum
Kam šiek tiek baimės
Širdy išliko,
Nejaugi atstumas šildo kaip ir dienos

Pavasariais

Upokšniais prasiveržiančios
Ir srūvančios žemyn žemyn

Kai skauda

Skauda žiūrėti
Tada užsimerkiu
Ir matau aplink tik vėją ir tamsą
Sėdžiu ant vėjo malūno sparno
Supuosi

Tik ratu

Amžinas judesys ir
Plaukų sruogos kutenančios kaklą