Per toli žvalgaus,
nematau.
Per toli einu,
Todėl ir nespėju.
Man parinktas,
Man sudėliotas
Gyvenimas pilkas
Gražiai nuobliuotas.
Obliavo jį Velnias,
Obliavo Dievai.
Pagonybe tikiu
Vis dar šventai.
Demokratišku veidu
Žvelgiu, nematau.
Nedieviškom kojom,
Einu ir nespėju.
Gal Dievai man padėtų,
Į krūtinę įbertų
Žarijų šiek tiek,
Kad aš nepasenčiau.
Kad žvilgsnis matytų,
Kad kojos laikytų.
Per gyvenimą einant,
Suklupt juk gali.
- _-_-_-_-_-_-_-_-_-_-
- - - - - - - - - - - - - - - - -
Per toli žvalgaus,
Todėl nematau.
Per toli einu,
Todėl ir nespėju.
Taip greit viskas keičias,
Atrodo lyg vakar
Dar knygą gyvenimo
Savo pradėjau.
O dabar jau be dalis
Nebesuprantu,
Ko aš iš jo noriu?
Gal sėkmės?
Jos nėra.
Gal laimės?!
Ji per daug laikina.
Gal meilės?
Tai nesusipratimas.
Gal Saulės?
Jos niekad nepasieksiu.
_________________________
Per toli žvalgaus,
Todėl nematau.
Per toli einu,
Todėl ir nespėju.
Kodėl aš turiu gyventi?
Ar prasmė iš viso yra?
Tiek darbų padarau,
O va tiek va nespėju.
Ar aš galiu dėl to būt?
Ar aš vertas gyvenimo?
Prasmės jos nėra,
Neieškokit!!!
Gyvenimas baigias mirtim.
Jei pabaigoj
Prizą laimėtą įteiktų,
Gal ir būtų verta gyvent.
_________________________
Per toli žvalgais,
Todėl nematai.
Per toli eini,
Todėl ir nespėji.
Demokratišku veidu,
Žvelgi - nematai.
Nedieviškom kojom,
Eini ir nespėji.