fantasmagorija apie tai kas išties nutiko tėčiui

ir lai maistas virs sliekais,
kurie tavimi mis

jau tada ji buvo sugundyta alshaimerio...
nuodo, kuris sklinda kiekvienu tavo artimuoju.
kai nuvažiavau į laidotuves. Žmogaus vadinto
tėveliu, nes daug ko nežinojau ir daug ko nesupratau.

Juk vaikus taip būtina apsaugoti
Būtent nuo tiesos. Būtent nuo to kas
Gali pažeisti jų tikėjimą gerumu.

Jo tėvai mano mamą vadino šliundra
Tiesiai visiems girdint. Ji man visada yra ir bus
Šventoji, nes piktas žodis rezonancu kartojasi
Smegeninėse, kurios neatskiria tikrovės nuo pramano.

Jie daug meldėsi ir tikėjo, jog visa tai ką sako
Apie jį, tai melas. Jis nužudė žmogų. Ne
                              Jis buvo alkoholikas. Ne
                              Jis sumušė savo mamą,
                              O vėliau ir manają. Ne
                              Jis norėjo palaidoti vos gimusį
                              Savo pirmą sūnų, nes jis buvo
                              Panašus į duonos kepalą
                              (ne spalva)

Išėjo iš namų ir gyveno garaže
Su moterimi, kuri neturėjo gimdos.
Jis užsikrėtė hepatitu c ir pareidavo,
Tai geltonas, tai žalias.
Buvo girdomas vodka su relaniumu.

Trečią dieną prieš mirdamas prisikėlė,
Tam, kad man pasakytų, jog buvo blogas tėvas.
Sėdėjau kiaurai žvelgdamas per jį
Ir nieko negalvojau. Buvau, kaip puodelis
Be arbatos. Kaip arbata, be vandens.

Buvo labai šalta žiema. Kai nuvažiavau
Jis gulėjo medinėje dėžėje,  kuri jam teliko.
Visada kiek jį pamenu buvo plikas, bet tada
Buvo dar plikesnis. Puseserė pasakė:
Užsidegė karstas, kai visi valgė.

Spjaunu į „obuolys nuo obels... “

Kaip jau minėjau buvo labai šalta žiema,
Šaltesnė už tavo pirštus, kai lieti miegantį žadintuvą.
Žemę daužė ledo kirtikliais. Galėjai girdėti tą garsą
Nuo vietos, kurioje pamiršau religiją.
Neįstengiau savyje atpažinti nei vienos maldos,
Nei vieno gailesčio grumsto vėliau
Krintančio ant karsto. Užvertė žemėmis
Sumišusiomis su ledu, bei sniegu ir baigta.

O pavasrarį jis ir vėl apie save priminė -
Išplovė it aukso grynuolį iš savo kapo.
Jau buvau toli nuriedėjęs. Tad ir lieka lai
Viskas taip, kaip galėjo nebūti.