Prisimenu

Kai krisdamas bėga mėnulis per dangų

Žvaigždes kliūtimis pavadinęs

Prisimenu savo senelį nerangų

Su kryžium keistu ant krūtinės

Jo akys tarytum kalbėti mėgino

Kai žvilgsnis kažkur pasiklydo

Neradęs pasaulio apsvaigęs nuo vyno

Nuo savo kančių ir pavydo

Jis meldėsi naiviai tikėdamas spėti

Pavyti kas patį jį vijos

Prisimenu mamą ir verkiantį tėtį

Prisimenu... baltos lelijos