Ateik, galbūt žodžiu paglostysiu,
gal pajautų kažkiek gerų paduosiu,
gal net po lašą vyną gersim.
Tik ne tiesa, kad manimi
kaip motinos skara galėtum apsigobti .
Na taip, Poezija, Poe esu.
dažniau įskaudinta dalios,
bet neišnyksta įtaiga
kad skryniomis meistrų
gražiai papuoštomis
ne lyg bažnyčiomis
apdovanota.
Man visuomet svarbu
kas ką ir kaip į žmogų sako,
nes iš tiesų – nepertekusi turtais
ir į kišenę jam paduoti nieko neturiu.
O kaip parodau į meistrų skrynias
jau neretai nutyla muzika,
ir durimis užsitrenkia bažnyčios.
Ir jos ne kiekvienam.
kaip Eduardas Mieželaitis
kaip Salomėja Neris
ar kaip Maironis...