Rašyk
Eilės (73922)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10420)
Vaikams (2532)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





cerera cerera

Kandidatas III

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Ach taip, taigi tapatybės suderinamumo testas! O juk dievagojosi, kad lygiai kaip ir Leila, nesinaudoja tokiais primityviais prietaisais, ketindamas užmegzt pažintį, mieliau klausosi „širdies balso“.  Įdomu, ar tas monstras apskritai turi širdį?

Susierzinusi stvėrė pirmą pasitaikiusį filtrą, perbraukė juo savo atvaizdą -  nesielgė šitaip nuo tada, kai žaisdama rankinį  susilaužė nosį ir jauniklio chirurgo nepavykusiai  operuota, šioji sugijo su kuprele – jau ir taip neproporcingai masyvi nosis jos smulkiame veide rodos dar padidėjo. Bet kuri „normali“ moteris operaciją būtų pakartojusi, bet Leilavisgi nedegė noru dar sykį gultis ant operacinio stalo, nors padėčiai taisyti buvo paskirtas geriausias specialistas visoje apskrityje.

Filtro skalė sustojo ties 64, 47% patrauklumu. Oho, nejaugi taip blogai? Ji nujautė, kad nelemtoji nosis atėmė iš jos kažkiek žavesio,  nors gal ir nepadaryti patempimai, operacijos, nesuleistas deguonis (pabandė kartelį – nepatiko. Ne vaizdas - pati procedūra, o ir gilios prasmės tame neįžvelgė) ir visas kitas neatliktas „tiuningas“ davė, o gal derėtų sakyti – nedavė rezultato.  Juk,  tiesą pasakius, ji atrodė daugmaž savo motinos amžiaus, mat toji beatodairiškai kovojo su bet kokias senatvės požymiais.

Norėdama išvengt bent mažiausios paklaidos, analogišką  filtrą uždėjo Torui – 64, 47% - na žinoma! Jis išskirtinai Leilai sukūrė tokį savo atvaizdą,  kuris išvaizda būtų reitinguojamas absoliučiai identiškai, juk visų sėkmingų porų parinkimo ekspertai kaip pirmąją ir svarbiausią taisyklę skelbė: partneris turi atitikti jūsų išvaizdos keoficientą viens prie vieno, antraip verčiau net neprasidėkite. Taip taip, tie patys ekspertai, iš kurių Toras visuomet taip šaipydavosi...

Tai štai kokią jis ją matė – apyjaunę vidutinė išvaizdos moterėlę, kuriai su tikruoju Toru – išvaizdžiu, besipuikuojančiu išpuoselėtu, raumeningu kūnu, valiūkiško žvilgsnio garbanium,  bičiuliautis nepritiko, tad pritaikė ją turėjusį atitikti vidutiniško pilkumo avatarą... Kaip tai sumanu ir kaip visgi skaudu!

Nervingu judesiu atsisegė savo išmaniąją apyrankę ir jau ketino šveist ją į sieną, kai staiga prieš akis pradėjo skrieti vaizdai: Toras su išvaizdžia krūtininga blondine, nepadoriai siauru liemeniu ir klapsinčiom juodom blakstienom. Netikrom, bet koks gi skirtumas?! Toras ir blakstienų princesė susiglaudę šypso, viena kryptimi žiūrėdami kažkur į tolį,  Toras laiko ją ant rankų, o štai jis įžūliai merkia akį, apkabinęs ją per liemenį...
Leila nebenori viso to matyt, ach, kokia visgi ji buvo naivi, kokia kvaila, kokia...

Bet ši, nors ir stulbinamo grožio blondinė, maža riesta nosyte, visgi kažkuo panaši į ją pačią, Leilą! Aukšta išraiškinga kakta, vešlūs antakiai ir migdolo formos akys - irgi žalios. Šiame amžiuje, kai nesunkiai gali pasikeist akių spalvą, kuomet beveik neužsakoma žalių akių kūdikių, o jei koks nesusipratėlis ir užsiprogramuoja tokį, vos ūgtelėjęs vaikas iškart pasikeičia jas į mėlynas, jei norisi egzotikos – rudas, geltonas, net violetines, dabar labai madinga turėt skirtingų spalvų akis, na bet tik jau ne žalias!  Nes tai garantuoja minus dešimt procentų nuo išorinio individo patrauklumo, ne veltui žalių akių partnerio pageidauja vos vienas iš tūkstančio,  dažniausiai koks nors keistuolis ar net ištvirkėlis. Leilajau seniai pavargo nuo klausimų, kodėl gi ji nepasikeičia tokios šlykščios akių spalvos į bet kokią kitą, bet tiesą pasakius, jai pačiai ta akis rėžianti žaluma patiko labiau, nei bet kas kitas joje.

Žavingoji žaliaakė suokalbiškai mirktelėjo Leilai ir ši akimirksniu suprato – tai ir yra ji, Leila! Jaunystėj ar ateityje – nors ji ir nesuvokė,  kaip gi taip gali būti, o šią akimirką tai netgi neatrodė svarbu, bet staiga ji atsidūrė šalia besijuokiančio Toro.

- Na tai kaip aš tave šį kartą, mmm?, - iki ašarų prunkštė šis, bet Leila vis dar negalėjo atgauti žado. - Sveika atvykus į mano komiksą, mažule, - su jam nebūdingu sarkazmu išsiviepė Toras, - bet neskubėk, tebūna viskas iš pradžių. Atsimink, mudu kol kas dar nepažįstami ir kuriam laikui paliksiu tave -  tchuss, meine Liebling!, -  Leilai imponavo, jog jis nesigėdija juokauti šia seniai mirusia germaniškos kilmės tarme.

Leila liko viena keistame, tarytum pro šalį lekiančiame mieste. Įspūdį sustiprino tai, kad ji vienintelė, kiek tik akys užmatė, stovėjo vietoje it įaugus į prabangias baltojo marmuro plyteles. O visi aplink kažkur švilpė, plaukė, lėkė, skrido! Neįprastumo suteikė tiek daug baltos spalvos aplink: balti automobiliai, baltutėliai mažučiai vandens tramvajai,  aplink zujantys mini oromobiliai buvo taipogi juokingai maži– tokių miniatiūrinių  ir išpuoselėtų susisiekimo priemonių ji net vaizdo banke nėra mačiusi!

Ir visi žmonės, nuo galvos iki kojų taip pat apsirengę baltai.
- Bent jau  odos bei plaukų spalvos skirtingos, - atsiduso Leila. Nes kažkodėl dabar mažiausiai norėjosi atsidurti  virtualių klonų mieste. Verčiau jau komikse, kad ir kas tai bebūtų, tačiau tikrame, o ne įsivaizduojame komikse!

Žvilgtelėjo į  save veidrodinėje virtinoje – ach, kokia gi ji graži!  Cha, cha, Toras vis suokdavo, kaip jį jaudina natūralios mažos krūtys, bet jos balionai buvo toli gražu ne natūralūs ir greičiau jau milžiniški, nei maži. Nelabai patogu einant, na bet užtat koks liemuo, kokios liaunos rankos, grakštūs petukai!
Tik štai šlaunys…Kodėl jis nenupaišė jai bent mažyčio tarpelio tarp kiek pilnokų šlaunų, juk net plika akimi matyti, jog jos gerokai stambesnės, nei tų visų aplink skuodžiančių barbių, pavydžiai konstatavo. Na, bent jau dėl apvalių šlaunų nemelavo, sukikeno ji, savotiškai patenkinta tokiu Toro kaprizu.

Staiga  gretimoje, lėtai besisukančioje kavinėje ji užmatė patį Torą – balti drabužiai išryškino labiau, nei įprastai įdegusią saulėje odą ir varno juodumo plaukus. Atsipalaidavęs, savimi patenkintas Toras kažką meiliai murkė išraiškingai brunetei.  Vaizdo banke tokios buvo vadinamos femme fatale, jei Leilos atmintis neapgauna. Tik šioji buvo labai jau smulki ir per kiek plačiai šypsojo, kad savuoju fatalizmu galėtų nugąsdint Leilą, vis dar tvirtu, bet jau kiek lėtėjančiu žingsniu artėjančią link saldžiosios porelės. Kaip tik tą akimirką Toras pasilenkė prie brunetės ir užkišo neklusnią garbaną jai už ausies.

- Tai sakai, mes dar nepažįstami, na palauk tu man, - suburbėjo kiek sumišus, nes kad ir kaip ją erzino ši dviprasmiška situacija, niekaip negalėjo sugalvot, kaip gi čia gudriau pasielgus: sukelt sceną, pabandyt grąžint jam atmintį smagiu antausiu,  ar tiesiog prisėst prie gretimo staliuko ir nusikabinus kokį priemiesčio Džoną pradėt nekaltą flirtą su„kaimynu“, o galbūt visgi praeit pro šalį, jeigu jiems išties dar ne laikas susitikt?

Ji jau buvo bežengianti porelės link – veiks pagal situaciją, nusprendė, kai šaižiai žviegdamas tiesiai priešais ją sustojo neįprastos formos automobolis. Nepaisant to, kad jo juoda spalva itin išsiskyrė baltame fone, jis buvo griozdiškas, keistai atsikišusiais priekiniais žibintais, kurie priminė piktai  išpūstas akis, pats mašinos priekis buvo neįprastai ilgas ir taip neregėtai išraitytas, tarsi išraiškingu puslankiu ir įrėminantis tas akis-žibintus. Kiek Leila sugebėjo įžiūrėt per užtamsintus stiklus, tas automobilis buvo ne tik sausakimšai prikimštas keleivių, bet dar ir turėjo vairuotoją, kuris juokingai sukinėjosi kairėn dešinėn, o metęsis atgal žiūrėjo į kelią net persisukęs. Jau vien pagal tai buvo galima spręsti, kad transporto priemonė  antikvarinė.

-Ir iš kokio gi jie laikmečio, labai įdomu, - nustebus burbtelėjo Leila,  bet toliau dėjosi ar keistesni dalykai.  Atsidarinėjant vienoms po kitų automobilių durelėms, iš jų lipo žmonės, juodais skarmalais apsimūturiavę veidus. Ir patys rūbai atrodė lyg juodos vaiduokliškos paklodės, uždengiančios žmogystas nuo galvos iki kojų,  tik palei akis ir burnas buvo iškirptos skylės.
Vienas vaiduoklis, antras, trečias, ketvirtas, penktas -  ir kiek gi jų telpa į vieną automobilį...?

Keistoji vorelė pasuko prie Toro, o šis, skubiai atsisveikinęs  su savo prašmatniąją palydove, stryktelėjo nuo kėdės ir trumpai po kelis kartus linktelėjo kiekvienam.
Sijonuotos žmogystos taip pat linksėjo ir pamažu apsupo Torą iš visų pusių.  Jų buvo septyni, įskaitant vairuotoją.

Staiga Toras atsisuko į ją, žybtelėjo savo juodom akim ir jo veidą iškreipė iki šiol nematyta pagiežinga, netgi žiauri šypsena. Leila pasimuistė vietoje, pima mintis buvo bėgti iš čia, kiek kojos neša, bet kūnas jos tarsi nebeklausė - negalėjo žengt nei žingsnio, rodos ji pavirto viena tų marmurinių Toro skulptūrų.
Bandė šaukti, tačiau iškart pradėjo dust,  burna staiga prisipildė rupaus smėlio. Leila stūmė jį liežuviu, idant tas nelįstų dar giliau į gerklę,  spjaudė, bet smėlio vis daugėjo, smulkūs akmenukai negailestingai draskė gerklę, ji sukišo ranką burnon  bandė jėga iškrapštyt skausmingą gniutulą, bet šlykštaus smėlio beviltiškai daugėjo ir mergina jau nebeturėjo kuo kvėpuoti.

Iš kitos gatvės pusės Toras ramiai stebėjo ją su  visa savo juodąja svita ir vis dar taip pat keistai, nemaloniai šypsojosi. Žmonių-vaiduoklių kompanija vėpsojo į ją lyg į ne šios žemės gyventoją, juodos akys žybčiojo iš po skudurinių kaukių, viena žmogysta rodė į ją pirštu, kita sukiojo sau palei smilkinius, iš likusiųjų baidyklių lūpų ji galėjo laisvai skaityti žodžius: „kvaiša“, prietranka“, „naivi idiotė“, „infantilus vaikas“...

Pajutus apmaudą ir drauge su baime kylantį nenumaldomą pyktį, sugriežė dantimis - keli iškart skilo perpus. Pasigailėjo, kad nesusidėjo bent jau keramikinių, na tiek to, susitvarkys grįžusi, tiesiog reikia iš čia dingti. Pirštais palietė tuos įskilusius dantis ir su siaubu pajuto, kad jie visi – net ir nepažeistieji, gan stipriai kliba. Atsargiai, vieną  po kito išsitraukė, bet iškart pasigailėjo taip pasielgusi ir puolė desperatiškai statyt juos į vietą, bet tie vis krito ir krito atgal. Krėtė virpulys, o iš siaubo ir nesugebėjimo  įkvėpt oro ji jautė, kad jau tuoj tuoj praras sąmonę.

Lyg  per miglą vis dar matė priešais Torą, iš žavaus jaunuolio jis buvo virtęs vidutinio amžiaus vidutinio pilkumu senuoju jos pažįstamu. Veidas perkreiptas, žiaurus, nenumaldomas, jai buvo baisu, siaubingai baisu!
2016-11-03 18:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-15 10:35
Sigitas Siudika
Tavo įvykis: susitikimas su ateiviais( pavadinsiu) nėra paruoštas. Mes nelaukiame nieko netikėto. Nesukūrei atmosferos, kad kažkas gali tuojau pat atsitikti. siaubas. fantazija, bet ne kaip priemonė, o kaip šiaudas, kurio griebiasi, kada nebežino kaip baigti. o reikia baigti efektyngai. Kam? aš nelaukiu iš tavęs , kad bus efektingai įspūdingai. Mano dėmesi patraukia mergina, kuri turi kompleksų dėl savo išvaizdos ir kad jokios šiuolaikinis grožio gurmanas, kūno dizaineris, sporto klubo veidrodis net iš tolo į ją nekreips dėmesio. o mergina nori bendrauti. Ji nepasako ko ji nori: ar vedybų, ar vaikų, ar prestižo trintis su raumenuku ar ją motina išvarė: susirask  ir nesirodyk kol nuo jjo nepastori? tada tie juodi atrodytu tarsi motinos priekaištas ar dar kokios draugės pavydo kariai, bet dabar: smėlis burnoje, vyras siaurom akim žaižaruoja, nu ir ko dar laukti? gal jie pripila jai į triusikus stiklo miltų? gal ją nudažo raudonai.? Viskas gali atsitikti. viską rašysi ir viskas bus nesuprantama ir mažai jaudins. Man nesukeli gailesčio dėl tos merginos nei grožio, nei kkompleksų , nei kad jai sekasi  tą raumenuką pasigauti, o gal nesiseka. Paskoji be apgalvotos struktūros. Gal nesiruoši apgalvoti?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-22 21:35
sesė_mėta
nustebau, kad tokiam gražiam pasauly chirurgas nesugebėjo nosies gražiai išoperuoti :).

Man nepatiko, kad tą jaunąjį Torą tu plačiau aprašinėji, negu tą avatarinį. Manau, kad jei jau aprašinėti, tai reikėjo aprašinėti abu. Norėtųsi matyti skirtumą tarp jų.

Čia pasimečiau: "kai staiga prieš akis pradėjo skrieti vaizdai: Toras su išvaizdžia krūtininga blondine". Tie skriejantys vaizdai tai kas - prisiminimas, fantazija, Toro mintys? Vėliau kaip ir paaiškėjo, bet norisi, kad paaiškėtų greičiau. Toks skaitytojas kaip aš susierzina skaitydamas ir nesuprasdamas ką autorius daro ir ar daro specialiai ar tiesiog nepastebi, kad skaitytojas jau pasimetė.

Kodėl apie automobilio senumą, galima spręsti tik iš to kaip dairosi vairuotojas? Čia man sunkiai suprantama. O be to, ar nebuvo tie kiti automobiliai skraidantys? Man kažkodėl pasirodė, kad buvo skraidantys? Ar ne?

Geriausia pastraipa man buvo apie smėlį :) (čia rimtai, ten žodžiai gerai susidėjo)

Apie Toro apsupimą irgi galėjai aiškiau išsireikšti - atrodė, kad vaiduokliai nori jį užpulti. Jei tai tiesiog buvo palaikymo komanda, gal aiškiau būtų buvę jei jie būtų ne "apsupę", o "atsistoję šalia", arba "už jo nugaros". Nes vėlgi tampa neaišku, ir iš pradžių ima atrodyti, kad šmikė Leila sugalvoja bėgti palikusi Torą pavojuje.

Tie dantys man irgi ne visai vietoje. Jei jau jai baisu (arba kad ir pikta) tai atrodo ne laikas žaisti su dantimis. Palauks tie dantys, juk reikia aiškintis su Toru!

Žodžiu, rašiau rašiau, pamačiau tuomet širšės komentarą ir supratau, kad ji jau tau visą esmę labai gražiai surašė. Taip kad iš manęs, šį kartą tiek,
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-12 12:32
Lengvai
  tačiau tikrame, o ne įsivaizduojame komikse! - nelabai suprantu, kaip galima atsidurti tikrame komikse, seriously? Tikras komiksas? :D

Neįtikina žalių akių nurašymas, labiau šiuo atveju man būtų tikusios pilkos akys.

Tas komiskas sukurtas neblogaiir įtikinamai. Nors vis dar nesuprantu to pasalukio dėsnių :)

4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-07 11:13
pikta kaip širšė
„Andrėnas is not nice at all“ – ha ha ha :-))) čia tai prajuokinai!!! Tu rimtai taip apie save galvoji? Nes mano subjektyvia nuomone tu esi vienas taktiškiausių ir mažiausiai “išsitaškiusių” komentatorių. Šiaip visi fantastai superiniai. Jei nesibaidai konkretumo ir atvirai išsakomos nuomonės, turėtum bujoti iš pasitenkinimo. Bent jau mano patirtis tokia ;-)

Gerai, grįžtam prie reikalo.
Kai rašai prozą ir tavo veiksmas vyksta realiame pasaulyje viskas yra gan paprasta. Pasiunti žinutę skaitytojui, kad “jie susitiko kavinėje” ir jo galvoje iškyla maždaug aiški scena. Taip, vienas gal galvoja apie Coffee Inn’ą, kitas apie jaukų bariuką, trečias – nudrengtą zabigalką stoties rajone, bet visų jų vaizduotėje atsiranda maždaug tie patys elementai: kažkokie stalai, kėdės, puodeliai, žmogysta už baro. Kai rašai fantastiką ir pateiki analogišką teiginį, tai gali būti bet kas nuo žalių žmogeliukų pamėgto „taško“ orbitoje iki kadaise nuo bėgių nuvirtusio traukinio, kuriame dabar galima užsisakyti taurę šviežio kraujo. Arba kavos. Iš juodų Mordoro pelenų. And it's sucks. Nes turi rasti būdą, kaip greitai paaiškinti skaitytojui, kas tai per aplinka ir kokie dėsniai joje galioja, bet nedaryti to tiesmukai arba to tiesmukumo sumažinti iki minimumo. Žinoma, tai šiek tiek skonio reikalas, bet visada tekstas atrodo kokybiškesnis, kai aplinka susiformuoja tarsi savaime. Šio teksto atveju aplinka yra gana miglota. Negalėčiau tvirtai teigti, kad jau gerai suprantu tavo kuriamą visuomenę ir kad ji man, kaip skaitytojui, įgavo bent kiek labiau užtikrintus „kavinukės“ bruožus. Aš vis dar blaškausi tarp vilkolakių ir NSO. Nors žinau apie tam tikrus gadgets‘us, kurie yra naudojami, tačiau iš esmės tavo veikėjai vis dar kabaliuoja migloje. Pasišviesdami emocinio facebooko analogo indikacinėmis lemputėmis, bet still... Taigi turime tris teksto dalis, per kurias susirankiojau atskirų technologinių bei socialinių elementų, bet vis dar šiek tiek stokoju supratimo apie bendruosius tavojo pasaulio dėsnius. Vientisumo. Jei reiktų įvertinti, sakyčiau, kad kūrinio aplinka yra man aiški maždaug 70 proc. Nemažai, tad neužkibkime ties tuo.

Tavo klausimas apie veiksmą. Pasirinkai žmonių tarpusavio santykius kaip pagrindinį veiksmo šaltinį? Puiku :-) Rimtai. Labai gera veiksmo zona, man ji patinka. Bet... Jei rašai grynai nuotykinį „šaudo gaudo“ siužetą, gali veikėjus piešti keliais bruožais: jis tipinis raumenų kalnas-blogiukas, ji sexy blondinė, kurios rytų kovos menų įgūdžiams niekada nekliudė aukštakulniai, o jis praeity išduotas didvyris, kuris nori susigrąžinti garbę. Portretai aiškūs, kamera sukasi ir veiksmas važiuoja. Tavo pasirinkimas tau užkrauna dar vieną superinį „palengvinimą“ – nupiešti labai ryškius ir aiškius vidinius veikėjų portretus. Daug lengviau aprašyti plaukų ir akių spalvą, bet jei neįtikinsi, nepaaiškinsi, kas motyvuoja ir kas iššaukia reakcijas, viskas kabės ant pati žinai ko. Dabar pažiūrėk, kiek to išpildei: labai daug laiko, energijos ir teksto sunaudojai tiems septyniasdešimčiai procentų pasaulio. Kiek skaitytojui papasakojai apie veikėjų vidines dramas, kiek portreto nupiešei? Kas yra jos pagrindiniai psichologiniai ramsčiai? Šeima? Labai jau mažai apie ją papasakojai, kad tuo patikėčiau. Kas motyvuoja Leilą? Socialinė neteisybė ir iškreiptos vertybė? Gal, nors iš teksto ji tam taip pat gana abejinga. Jos psichologinis portretas ganėtinai išsibarstęs. Suvokiama, kad ji ne tokia, kaip kiti „šiuolaikiniai“ žmonės, tačiau ko ji ieško santykiuose su Toru, kurių prigimtis (kaip šiuolaikinio pasaulio produkto) iš principo prieštarauja teiginiui apie jos požiūrį į technologijas, lieka neatskleista. Labai jau neaišku, kur ji yra ir kur nori nueiti, todėl sunku sugaudyti jos motyvus o kartu ir tą vidinį veiksmą, į kurį nori susitelkti. Emocinėje plotmėje nepasijuto jokio veiksmo, nes tam reikia turėti „būseną prieš“, evoliuciją ir aiškų suvokimą, kas keičiasi. Šito pasigedau, nes aiškiai nesupratau, nei kur ji buvo, nei kur ji judėjo emocine prasme. Jei reiktų vertinti, sakyčiau vidinė motyvacija ir vidinis veiksmas vos perlimpa per skalės vidurį.

Sapnas kliūva tuo, kad į nelabai aiškų fizinį ir emocinį pasaulį įneša tik dar daugiau neaiškumo ir visiškai nieko neatskleidžia. Jei tu ir įdėjai į jį kažkokių detalių, kurios turėtų man duoti užuominų, aš per mažai gaudausi tiek tame fantastiniame pasaulyje, kuris yra veikėjų „realybė“, tiek veikėjų vidinėje būsenoje, kad galėčiau išsirinkti tuos elementus, kurie praplėstų mano žinojimą arba suintriguotų, duotų signalą, kad „kažkas čia vyksta“.

Paskutinis momentas: klaidinantys signalai ir akligatviai. Kadangi nežinau sumanymo, tai čia tokie filosofiniai pamąstymai, tik šiek tiek paremti tuo, ką tu paminėjai apie tai, kad viskas bus sutelkta į psichologiją ir emocijas. Ankstesnėse dalyse skyrei nemažai dėmesio sukilėliams. Jie svarbūs ateičiai? Jei taip, tada tegu lieka, jei ne, sumažink iki minimumo arba išvis mesk lauk, nes dabar tai atrodo kaip kelio ženklas, nurodantis kryptį, kur pasuks tekstas ir aš koncentruoju savo dėmesį į detales, kuriuos man atrodo su tuo susijusios. Dabar man tai atrodo svarbu, todėl sutelkiu į tai savo dėmesį, bet jei tai tėra „tarp kita ko“ paminėjimas, jis tik ką suvalgė meno dėmesį ir jo negavo kiti elementai, kurie gal net yra svarbesni. Tas pats su Toro mokiniu. Tas pats su (miego, nuotaikos) piliulėmis, mokyklų užpuolimais, tapatybių ištrynimais...  Tai svarbu? Ne? Tai nusiurbė dėmesį. Ir tekstas pilnas tokių šunkelių, kurių kiekvienas gali virsti autostrada ir tai blaško. Neleidžia rasti to, kas svarbu, o kol nerandi to, kas svarbu, tiesiog žaidi su tekstu „aklą vištą“.

Taigi...
Siūlyčiau apsvarstyti, kas yra tavo pagrindinė linija. Kurie elementai iš tiesų jai svarbūs ir padeda atsiskleisti veikėjus, o kurie tik užkrauna skaitytoją niekur nevedančiomis nuorodomis. Ir jei tikrai pagrindinis veiksmas – santykiuose, siūlau apsvarstyti galimybę „supaprastinti“ pasaulį, kad nereiktų aiškinti kiekvieno elemento. Tarkime viskas kaip dabar, tik vietoje FB turime „Smegenų plovyklą Nr. 5“.

Sorry, kad čia tiek išsiplepėjau... Kai išsikankinsi su visu šiuo monologu, prisimink ir tai, kad tu rašai tai, kas patinka tau ;-) Skaitytojo nuomonė daugeliu atveju tėra jo asmeninis reikalas ir visada gali numoti ranka į ją nes jūsų požiūriai tiesiog skiriasi ir važiuoti toliau savo keliu ;-) simple as that
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-05 23:48
cerera
Dėkoju už komentarus!

Berods šį kartą gerbiamus kritikus būsiu ne juokais užrūstinus...:) ? Ir vistiek jūs man labai netgi mieli, nes skaitot, komentuojat ir negailite patarimų :)!!!
Nesakau, kad taip jau visiškai nebaisu, antraip jau seniai būčiau įkėlus tą savo paskutinę dalį, kur Leilai galų gale paskambina mama :D

Andrėnai, skaitai mano mintis! Bet taip, gal ir užtempiau kiek, seniai jau galėjo paskambint. Tai vis dėl to, kad labiausiai esu nepatenkinta būtent pabaiga ir ją koreguojant vis išsiplečiu netyčia. Pradinis variantas buvo trumpesnis.

Spora, aš matyt ne visiškai suprantu, kas tau yra veiksmas? Jei  turi omeny tuos visus šaudau-gaudau, tai  pas mane šito tikrai nebus...Ne tik kad nesugebėčiau, bet ir noro kurt trilerio neturiu jokio,  mat mano interesų zona – žmonių tarpusavio santykiai, kaip socialiniai, taip ir tarpasmeniniai, visokios ten psichologinės dramos ir pan.  O ar jos vyksta realiam, mistiniam, ar virtualiam pasauly, tai juk viso labo tik aplinka. Matyt šį kartą pernelyg įsijaučau į tą aplinką ir mano porelės santykiai tarsi liko antrame plane, ko visai neplanavau.
O jei sakai tą patį, ką ir Andrėnas – kad per daug pasakoju ir per mažai vaizduoju, kad tą patį būtų galima atskleist per dialogus ar panašiai, tada taip, sutinku visu 100%. Dialogai mano silpna vieta, deja.
Dar kalbi apie neaiškumą ir pasimetimą, to irgi nelabai supratau.  Tau kliūva tas sapnas, ar ne? Paprastai skaitau tavo komentarus ir stebiuosi, kaip tiksliai pagauni esmę, bet šį kartą nesuprantu, nors užmušk. Gal, kad iš šono paprastai geriau matosi, o savo klaidas pastebėt yra žymiai sunkiau, kol kas nors nebeda pirštu.


Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-04 20:56
Andrėnas
Pirma ir svarbiausia - juntamai geriau. Nepamiršk to.

Antra (ir ko gero ne mažiau svarbu) - tavo naujoko kreditas jau išnaudotas. Pradedant šia dalimi "neprilaikysiu rankos" ir sudirbinėsiu viską, kas kliūva. Nepriimk pernelyg rimtai, aš pats nesu profesionalus rašytojas, bet be warned, Andrėnas is not nice at all ;) (jei netiki - paklausk sporos, a.k.a piktos širšės)

O trečiu numeriu kimbam į trečią skyrių. Spora (ak taip, pikta širšė, persiprašau už familiarumą...) jau pasakė kas ne taip. Aš pasiūlysiu variantą, kaip galima remontuoti. Vietoje tiesioginio išvaizdos aprašymo įvesk trumpalaikį veikėją "mama". Mamulė paskambina Leilai ir aptaria lygiai tuos pačius dalykus. Kas pasikeičia? Skaitytojas sužino viską, ką tu nori, kad žinotų, plius gauna daugiau info apie Leilą, kaip veikėją (kalbos stilius, santykiai su motina, t.t.) ir skaito veiksmą, o ne aprašymą.

O dabar perskaityk pirmą punktą dar kartą ir perrašyk šitą skyrių prieš imdamasi sekančio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-04 11:33
pikta kaip širšė
Pradėsiu nuo padėkos už tą "miela" po ankstesne šio kūrinio dalimi, tik nežinau, ar ir toliau taip galvosi, o ir kodėl turėtum.
Taigi turime trečią kūrinio dalį, kurioje pristatai mums dar pakankamai neryškaus ir nepažįstamo pasaulio iliuzinę versiją. Iki šiol buvo daug technologijų ir paties pasaulio. Šioje dalyje vėl susitelki į tas pačias technologijas, o po to sumeti į kažkokį skaitmeninį sapną,
lyg kačiukus į vandenį. Skaitau ir galvoju, kad ši dalis (nepaisant tos pačios aplinkos), yra atitrūkusi ir stokoja sąsajų su ankstesnėmis. Lyg buvo pradėta kalbėti apie kažkokius sukilėlius...Kur jie dingo? 
Turime daug aprašymų, tačiau vis dar skausmingai mažai veiksmo ir intrigos. Daugiau neaiškumo ir pasimetimo. Bent iš mano pusės tokie jausmai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-03 20:11
matrica qr
Kuo toliau, tuo labiau man patinka ši fantastika. Autorė neabejotinai turi gebėjimų vaizdžiai aprašyti situaciją, įtaigiai apibūdinti veikėjų charakterius bei jų būdo bruožus. Veiksmas vyksta įtemptai ir, kaip trileryje, skaitytoją užveda, sudomina ir baigiasi ties įdomiausia vieta. Nekantriai lauksime tęsinio. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą