Ndp

NDP

Naktis- dienos pradžia. Širdis, kaip visuomet, pilna kraujo. Spaudimas pakilęs. Gal dėl to negaliu užmigti. O gal pripratau prie triukšmingų kaimynų, o dabar, kai jie miega, negaliu užmigti. Laukiu rytmečio. Mielu noru išvaikęs įkyrias mintis išvaikęs užmigčiau. Gyvenimas kabinasi ir net trumpam neleidžia pasinerti į saldžią nebūtį. Pasipriešinti negaliu. Gyvenu, nes taip liepia dėsnis. Gyvenu troškimų, gašlių norų draskomas. Tik galimybių stoka išreikšti potencialų blogį stabdo ir verčia elgtis dorai. Ačiū likimui už ribas, kurias aiškiai nubrėžęs aplink, laiko mane, savo vergą, sukaustytą norų ir galimybių, malonumo trūkumo ir jo patenkinimo, silpnumo ir valios grandinėmis.
Prieš kelias valandas kalbėjausi su moterimi. Buvo tamsu. Sėdėjome ant fotelio. Jos juodas siluetas skleidė malonų kvapą. Balsas ramus ir švelnus. Bendraudamas pajutau laukinį geismą. Apėmė noras pasinerti į švelnumą, kuris įkalintas jos kūne. Norėjau čiupti mielą rankutę ir priglausti prie lūpų. Išdrįsęs būčiau, bet akimirką sudvejojau... Gašlus polinkis peraugo į pagarbą. O tada ji tapo man svarbi. Pati svarbiausia, todėl savimi nedrįsau jos tepti. Nuo gašlumo likučių dar tirtėjo kojos, bet širdis ir galva jau skendėjo ramybėje. Kelis kartus lupos vos neištarė: myliu tave. Laiku protas jas užčiaupdavo. „Negali būti“, mintyse kartodavau, „tai- melas“.
Nieko tikro nežinau. Aišku tik viena, - negaliu užmigti, nors akys limpa. Širdis tabaluojasi. Jei tai- meilės pradžia, tada džiaugiuos. Nes jau senai trokštu pamilti, tam kad sužinočiau, kas tai yra. Noriu gerti meilę ir trokšti nuo jos. Noriu, kad šis jausmas įsiveržtų į širdį ir visą gyvenimą duotų jėgų, nes žinočiau, kad tai mane sukūrė, kuria ir kurs. Nes už visa ko slypi mano meilės Kūrėjas.
Pavargau. Ramu aplink. Loja šuo. Reikia mokytis.

NDP-1
Ne, tai - ne meilė. Tik polinkis. Vienadienis noras. Trumpalaikė aistra. Stipri ši gašli bjaurybė. Žarnos verčiasi nuo noro pasitenkinti. Sėdžiu užsidaręs. Nedrįstu išeiti lauk, nes dabar esu žvėris. Geriau tik aš vienas tai žinosiu. Gal kančia suplėšys dvasios pūlius? Pasklisiu po patalpą kaip blogas kvapas. Paryčiais kas nors pravers langą, išvėdins kambarį. Išskrisiu ir nebeliks ritualinės nešvaros.
Noriu pasikeisti. Kuo atkakliau einu į švarą, tuo dažniau susitepu flirtu. Komplimentas išsprūdęs iš lūpų pamalonina brandžią damą, matau kaip nuodas suvyniotas į dailų žodį veikia. Žiauru matyti kaip mano egoizmas pažadina jos egoizmą... Akys spindi, truputėli primerktos. Anksčiau dama sprukdavo išgirdusi pagyrimą. Dabar nebesugeba pabėgti, nes komplimentas teikia malonumą, kurio kūnas nesugeba atsisakyti. Ji norėtu sprukti, bet pati savęs nesuprasdama, laukia nuodingo dėmesio.
Esu gyvulys nesugebantis atsispirti grožiui ir moteriškam žavesiui. Tikiu, kad metai, žinios, asmenybės branda išugdys valią, kuri sugebės visą energiją (potencialų gėrį ir blogį) pajungti gėriui. Kuo labiau to noriu tuo labiau įsitikinu, kad tai- neįmanoma. Turi įvykti stebuklas, kad neapykanta, polinkis į smurtą ir iškrypimus, piktavališkumas, tinginystė, ne valyvumas duotų tik gerą pasauliui.

NDP-2
Kam valgau? Tam, kad ryta bezdėčiau ir vėl valgyčiau? Dažnai užduodu šį klausymą. Ar valgio kultūra atsispindi mano sieloje, jausmuose, aplinkos suvokime? Atsakymą žinau. Nedrįstu įvardinti.

NDP-3
Parašiau žinutę: „atleisk, kad nesuspėjau būtį tobulas ir baisiai stiprus. “ (Citata iš pop dainos.) Mobiliuoju telefonu nusiunčiau šią žinutę dviem damom. Viena solidi nimfomanė, kita solidi moteris. Pirmiausiai atrašė moteris: „Nesupratau? “. Po minutės skambino jos draugas, norėjo išsiaiškinti, ar tik nebūsiu meilužis. Paaiškinau, kad tai tėra studentiškas pokštas. Atsiprašiau. Nimfomanė parašė eiliuotą nesąmonę. Neturi ką veikti. Vis dėl to pagyriau jos pastangas kurti.
Mano pokštai kitiems nejuokingi. Net aš dažnai nesuprantu.

NDP-4
Nedoriems žmonėms mylėti nelemta, nes bet koks jausmas, kuriam apsaugoti reikalinga valia, - sugadinamas. Prigimtis linkusi keliauti į pražūtį. Gimiau, tada prasidėjo kelionė, kurios tikslas?... Poetas A. J. Sakė: „gyvenimas, tai neišgydoma liga, kuri plinta lytiniu keliu, ir nuo kurios anksčiau, ar vėliau mirštama. “ Smagus pokštas? Netikėkite. Nes neteksite jėgų kovoti su ydomis.
Nebeturiu „spėkos“ kęsti chaoso, kuris (regis) neturi jokios prasmės. Jaučiuos nereikalingas pasauliui. Esu tik tranas. Savo funkciją atlikau, motinėlę apvaisinau, dabar galiu sudžiūti. Patręšti pūdymą. Mirtis vilioja tarsi švarūs ir šaukus patalai. (...) parašyta: „rinkis gyvenimą:, atrodo gyvenimas pasirinko už mane. Einu miegoti. Sako miegodamas žmogus gauna 1/60 mirties. Taip užnuodysiu kūną ir sąmonę nebūtim.

NDP-5
Prieš kelias savaites gavau laišką nuo mylimos moters. Neturiu jėgų atsakyti, nors ji ir prašo, laukia mano žodžių. Greitai bus metai kai mačiau ją paskutinį kartą. Manau, kad daugiau jos nebeišvys mano akys, ausys neišgirs jos balso, rankomis neapglėbsiu liemens, o lūpomis nesudrėkinsiu jos lūpų. Mus skiria atstumas ir kultūrų skirtumai. Anksčiau ar vėliau kiltų nesutarimų, o kentėtų atžalos. Gerai- taip kaip yra. Liksiu suvaržytas ir užsidaręs. Tokia būsena, taip pat teikia malonumą.

NDP-6
Stoviu prie lango. Už nugaros skamba rojalis. Groja mergina, garbanotais plaukais. Skambina prastai, bet pasitiki savimi. Todėl klaidos praslysta per daug nekliudydamos sąmoningumo. Žiūriu pro langą. Tarp mašinų, gatvėje, sudžiuvę lapai sukasi tarsi upės verpetas. O, muzika jau erzina ausį. Lapų šokis džiugina akį. Mergina- teisi. Aš, kaip jau ne karta buvo nutikę, suklydau.

NDP-7
Nesugebu pabusti. Nors jau senai išsiritau iš lovos. Akys, tarsi miego dulkių užklotos. Atrodo, kad susmuksiu ir nusirisiu į sapnų prarają. Truputėli paskaitysiu. O tada atsiduosiu likimo tėkmei.

NDP-8
„Šma... “, perskaičiau. Derėtų ilsėtis, atsiduoti patalui ir saldžiam miegui. Bet ne, pabudęs libido neleidžia nurimti. Šiandien mačiau dailią panelę. Ji juokaudama pavadino mane melagiu. „Visi vyrai tokie“, sakė ji.
- Gal tu ir teisi. Vyrai nesako tiesos, bet ne todėl, kad yra nepataisomi melagiai, o todėl, kad patys jos nežino.
- Koks tavo zodiako ženklas?
- Šaulys.
- Melagis.
- Ne. Iš tikro, gimiau gruody...
- Šauliai- nepastovūs ir melagiai. Myli vieną ir dar tris.
- Taip, myliu tave.
Ji nesutriko. Ramiai išklausė nieko nereiškiančių žodžių. Viena mano pusė nori jos. Tyro angelo. Kita pusė draudžia prie jos artintis. „Nereikia“. Labiau linkęs pasiduoti aistrai, nors ir žinau, kad tai neteisinga. Dabar, kai tai užrašiau, jaučiu turinis jėgų atsispirti.

NDP - 9
O, kokia nemaloniai kaitri diena! Žmonės skuba nuo savęs nutraukti rūbą, tarsi amžiais slėgusią naštą. Siela apsiniaukusi. Liūdesys ir niūrumas svečiuojasi, šito rūbo numesti neįstengiu.

NDP - 10
Mano sūnui sukako 5 metai. Liūdna, kad negaliu būti šalia jo. Negaliu apkabinti ir pamyluoti, išbučiuoti ir pasakyti, kad myliu. Mus skiria piktavaliai žmonės. Tai įveikti sunkiau, nei sienas, ar skiriančius kilometrus. Šuo metu esu bejėgis, nublokštas į šalį. Linkiu tau laimingos vaikystės.

NDP - 11
Buvo vakarų, kai nepatyrę pienburniai grasino susidorojimu. Juokiausi iš jų, nors žinojau, kad žinių stoka, moralinis neišsilavinimas gali pastūmėti padaryti nusikaltimą. Buvo vakarų, kai polinkis pokštauti ir nesubrendimas padarydavo bėdų. Buvo rytų, kai nesinorėjo kilti iš patalo. Norėjosi išnykti, kaip ryto rasai nuo žolės stiebo saulei patekėjus.
O, dabar noriu gyventi!

NDP - 12
Sergu chronišku, įsisenėjusiu ir tikriausiai nepagydomu vidiniu nerimu. Ši parazitas atima jėgas. Gaila... Žiūriu į save, matau kaip žūsta jaunas kūnas, o padėti nenoriu. Nekyla ranka gelbėti gyvulio. Ir be jo pasaulis egzistuos. Kas pasidarė? Kodėl atėjus pavasariui, pragydus paukščiams negaliu tverti savęs. Nemyliu. O kaip nemoku mylėti. Tikriausiai šaknys- tame. Prisiminiau skaitytą knygą: „Žmogaus vaikas“. Autoriaus vardo nepamenu. Vienam iš personažų  viela pririšamos rankos prie sunkvežimio vairo, užvedamas variklis. Jis keliauja per dykumą, merdėja. Tikslas išgelbėti būrį kareivių. Aukojasi, kaip koks kamikadzė, tik tikslas išgelbėti, o nepražudyti gyvybes.
Kūrėjas davė man gyvastį. Paleido į gyvenimą. Plaštakos pririštos prie gyvybės vairo. Jei rankas nuleidžiu iškyla grėsmė egzistencijai. Jei stengiuosi, vis tiek sunku. Tik koks kelionės tikslas? Kam visa tai?

NDP - 13
Dėl dailių moterų tikriausiai ir galvą pamesti įstengčiau. Tai erzina, bet pakeisti nieko negaliu. Laimė, kad nors šis potencialas lieka neišreikštas. Šiandien kilo noras išgerti alaus. Su draugais nuėjome į bufetą. Ten dirbo jaunutė „baro moteris“. Akys apvedžiojo moters figūrą. Nieko negalvodamas žiūrėjau į dirbančią moterį. Laukiau kol aptarnaus. Užsisvajojau. Pajutau jos klausiamą žvilgsnį. Sutrikdytas nuleidau akis. O, jos kaklas- nuogas. Daugybė blizgučių kabėjo tarp stangrių krutų.
- Norėčiau alaus.
- Didelio ar mažo?
- Didelio. – Alus neskubėdamas tekėjo į bokalą. Pagaliau suvokiau, ką akys pastebėjo iš pirmo žvilgsnio, ši moteris labai daili. Vyresnė už mane. Patraukli. Susimokėjau.
- Ačiū, jūs labai maloni.
- Aš visada tokia.
- Ir nuostabi.
- Taip. Ar dar ko norėsite?
- Taip, jūsų bučinio. Ar galima būtų tikėtis?
- Jei lankysitės čia dažniau, tada taip. - Nustebau išgirdęs tokį atsakymą. Ant dešinės rankos, bevardžio piršto- auksinis žiedas. Ji vedusi? Gal išsiskyrusi? Norėjau paklausti, ar namuose, ar kur nors kitur laukia jos koks vyriškis, bet neišdrįsau. Atsisėdau prie draugų. Jie kalbėjosi apie ateivius.
- Šita padavėja pažadėjo bučinį, jei čia lankysiuos dažniau. – Pasigyriau.
- Tikrai?
- Tikrai taip.
- Pasirodo ne veltui knygas skaitai. Išmokai mergas hipnotizuoti. Jei visą mėnesį makaronus kabinu ir nieko, o tu pora žodžių ir mergiotė suvystyta. – Tai- netiesa. Tai aš suvystytas savo gašlumo. Aistra temdė akis. Norėjos čiupti baro moterį, bučiuoti kaklą, mylėtis. Kai atgavau klausą, bičiuliai kalbėjo apie jėgos beprasmiškumą.
- Filosofas D. per paskaitą pasakojo apie vieną „čiuvaką“ iš Indijos. Mėgo mergas, svaigalus, narkotikus. Greitai viskas įgriso. Čiuvakas nusprendė tapti šventuoju. Išėjo 5 metams į Alpes. Po kelių metų alpinistų būrys nusprendė daryti ekspediciją, kad tą „šventą“ žmogų surastų. Rado jį, spėk kokie pirmi ŠV. žodžiai.
- Gal turite žolės?
- Panašiai. Moralas tame, kad nepasaulės kaltas, o pats... Nuo savęs nepabėgsi. Keisti reikia save, o ne išorę. Kas iš to, kad medituoji, o mastai, kaip gerai būtų mergą padaryti. Tai- veidmainystė. Jei nežudai, tai nereiškia, kad nesi žmogžudys.
- Suprantu. Nebūtina daryti niekšybes, kad būtum niekšu. Savybės glūdi potenciale.
- Kažkas panašaus. Žudikas, vienas būdamas kalnuose nieko nenužudo, nes nėra ką žudyti. Jis nieko nenužudė, gal net niekada nenužudys, bet jis vis tiek- žudikas. Susiklėsčius aplinkybėms jis vis tiek pasiduos prigimties impulsui ir paskers...
- Neištvirkauju, bet jaučiu geismą. Esu ištvirkėlis.
- Mes visi tokie. Visi turime to gero blogio. Reikia gyventi... Impotentui lengva sakyti: Man „to“ nereikia, galiu gyventi ir taip. Daug sunkiau suvaldyti, atsisakyti žalingo, kai to trokšti, degi noru gauti ir t., t.
Keista buvo tai girdėti. Draugas laiku ir vietoje prakalbo apie elgesį ir motyvus. Visą vakarą negalėjau nurimti. Pabudau iš gašlaus sapno. Tik po vidurnakčio sugebėjau nurimti.

NDP - 14
Liūdna kasdienybė, net penktadienio vakarą pasiveja. Žmonės šoka tango, o aš šokti nemoku. Nusisukęs tolstu į netikrą vaizduotės pasaulį. Palikęs visus darbus, bent vieną dieną pasimėgausiu nieko nedarymu. Kol kas pilkas pelėsis dusina, tik apie tai plačiau rašyti neverta ir jau nebegalima.

NDP - 15
Mano kelionę sustabdė
Granito luitas.
Nuoga čiabuvė,
Nutysusia krūtine,
Vakarui atėjus atsiduoda
Savo vyrui, kitiems
Matant. Jiems tai galima.
Jiems normalu.
Mano likimas kitoks.
Kaip nukirstas medis
Keliauju likimo dirbtuvėn
Ir ten padarys iš manęs
Žmogų. Tai menkas
Nuopelnas, jei viską padarė
Kūrėjas, miklus meistras.
Granito luitas-
Antkapis kojoms
Ir pamatai
Pridengtai galvai.
Gal per mažai
Meilės ir glamonių
Šiuo metu?
Viskas savo laiku.
Gražus pavasaris
Palaistys širdį.
Pajuoduos plaukai,
Kaip varno sparnas,
Išminties ir valios.
Prikaupusi galva
Brandins vaisius.
Muzika, kitų
Šalių paveikslai
Nebekels pavydo,
O tik estetinį
Džiaugsmą.
Lyja.
Žodžiai ir mintys
Liejasi tarsi rašalas,
Paplautos gyvenimo
Vitališkos srovės.
Tiek. Užteks.