Šaltas vėjas glosto plaukus
Kuriuos laikei delnia
Ne,
Tai buvo vakar
Stovėjom balkone
Tvirtai apkabinęs
Glaudei prie savęs
Aš užmerkiu akis
Tačiau,
Kvepia ne sapnu
O realybe
Pilna staigmenų
Tavo siluetas
Kaip rami siela
Saugo mane nuo pražūties
Tamsoje, kur kapai
Dega aukso liepsnos
Tikiu,
Pasirodysi ir Tu
Žalios Tavo akys
Praskris kaip kometa
Tarp šaltų delnų