Dievas
Spindėjo:
"Nauji metai!"
Naivuolis
Dievas.
Juk
Niekas
Nepasikeis.
Pasensi,
Ir
Tapsi
Labiau
Raukšlėtas.
Dievas
Šyptelėjo:
"Bet
Aš
Bent
Jau
Turiu
Viltį,
Kad
Viskas
Pasikeis."
bet...žiūrint, kaip interpretuosi(neaišku, koks autorės užmanymas, bet kuo daugiau perskaitymo galimybių, tuo tekstas įdomesnis)... gal net labai teistiškas: Dievas, nors savo Apvaizda mato žmogaus laisvo pasirinkimo kainą - klystkelius, liūdnai/kenčiančiai (iš meilės) nenaikina savo naivios vilties/svajonės - žmogaus. Jis turi viltį, kad žmogus gali laisvai iš meilės rinktis sau gėrį, pasikeis, nors ta viltis žmogaus nuolat gesinama, užduodant Dievui širdį. Nekintantis Dievas kasmet raukšlėjasi, kad kintantis žmogus vaidina amžinai jauną...