Kaip sargybinis budėčiau
iš už gyvenimo kampų,
ir vis lyg aklas kurmis
kasčiau vasaros tunelį
rankose neaiškios staigmenos
it akmenyse užrakintos paslaptys,
kalnais užauga kūnas
gal per sekundę gal...
ir byra paromis
į metų vestibiulį,
ir tas miražas nukritęs lapuose
valgo rudenį,
koks šaltas prieskonis medžiuose
jaučiasi darganos kartumas.