Lietus, žliaugiantis patrulinės mašinos langais, nublukino reklamų šviesą. Aštrūs, akis drąskantys stendų tvyksniai sušvelnėjo iki pastelinės, beveik jaukios šviesos.
- Kurviškai apkurvinta nusikurvinus kurva!
- Ee... „kurva“?
- Kurva yra kurva! Nėr čia ko sysaliot! Dairykis ir neklausinėk.
Indraja pati neturėjo supratimo, ką reiškia vietinių gangų mėgstamas žodelis, bet aiškintis prieš naujoką neketino. Žodis garantuotai buvo keiksmažodis, garantuotai nešvankus ir skambėjo gerai. Ko daugiau reikia?
Dešinės akies vokas trūkčiojo, kaip pašėlęs. Indraja patrynė veidą, bet spazmai tik dar sustiprėjo. Seniai laikas tą kurvišką biologiją pakeisti implantu. Antai kairioji akis, abi kojos ir dešinė ranka nekelia jokių problemų ir veikia geriau, stipriau. Geras dalykas ta mechanika, tik kainuoja labai jau kurviškai brangiai, o šiandienos „indėlis“ vėlavo pasirodyti. Tiesa sakant, užtruko taip ilgai, kad buvo galima drąsiai teigti, jog ir neatvyks. Kreditukų, reiškias, nebus.
- Kurva! – dar kartą sudrebino orą Indraja. Rakšos griebtų, reikia rasti, kaip nuleisti garą – primušti ką nors arba pasidulkinti. Ji vertinančiai nužvelgė porininką ir iš karto atsisakė akimirkai sukirbėjusios minties. Per daug jaunas, per daug liesas ir jokio parako. Kokia gali būti kalba, jei skystablauzdis net spurgos vienu prisėdimu neįveikia?
- Tamsta pareigūne, matote?
Naujokėlis bakstelėjo spurgos liekana į ekraną. Kameros objektyvas pagavo žmogystą, strikinėjančią per balas pusnuogėmis, sandalais apautomis kojomis. Plati kūginė skrybėlė, tarškynė rankoje ir daugybė dėžių bei dėžučių, kabančių ant kaklo ir pečių, išdavė gatvės prekeivį.
- Sektorius identifikacijos nepateikia. Siųsti užklausą į centrinį duomenų banką?
- Ką? – atsipeikėjo Indraja, - ne, jokiu būdu!
Dar betrūko, kad centras atkreiptų dėmesį. Kad tai ne ilgai lauktas kurjeris su ilgai lauktu kyšiu, ji ir taip matė.
- Sėdėk ir niekur neik! – mestelėjo nustebusiam porininkui ir iššoko iš mašinos.
Jei sektoriaus duomenų bazė neatpažino – reiškia valkata ne vietinis, o jei taip, tai cho cho! Galbūt naktis nebus visai prarasta?
Tarp daugiaaukščių stogų įsispraudęs dangaus lopinėlis kliokė neįtikėtinus kiekius vandens. Iš surūdijusių lietvamzdžių sandūrų tryško briliantinės srovės, tviskančios reklamų blyksniuose. Apsilaupiojusias sienas dengė blizganti vandens plėvė, plaunanti suodžius ir grafiti dažus. Tvarkos sergėtoja vijosi gatvės prekeivį visiškai ignoruodama siautėjančią vandens stichiją.
Indraja planavo pradžioje kiek nutolti nuo patrulinės mašinos kamerų, ir tik tada užsiimti užklydėlio „auklėjimu“. Pradžioje trinktelės jam tazeriu, bet tik į kojas, kad nugriūtų, o jau tada gerai apspardys. Gal dar sulaužys kelias dėžes, garantuotai pilnas regeneruotų baterijų, piratinės medijos ar dar kokio šūdo. Tokioje drėgmėje tazerio išlydis gali duoti netikėtų rezultatų, bet jeigu ką, tai kurvos vaikas pats kaltas, kad už apsaugą iš anksto nesusimokėjo. Strykčiojanti figūra pasuko į skersgatvį. Indraja smuko iš paskos ir sustojo, kaip įbesta.
Prekeivis stovėjo atsisukęs, nestrykčiodamas ir nepurtydamas tarškynės. Tik galvą laikė palenkęs taip, kad iš po skrybėlės bryliaus matėsi vien skysta barzdele apaugęs smakras ir geltondantė šypsena. Atrodė visai neišsigandęs...
- Apsikurvinęs kurvos vaike, - iškošė pro dantis Indraja, nutaikė tarnybinį tazerį į plikas prekeivos blauzdas ir iššovė.
Tiksliau, pabandė iššauti – superkokybiška rankos mechanika nepakluso. Pirštas užstrigo ir net nekrustelėjo. Persiutusi Indraja pabandė spirti. Kojos irgi neklausė. Prekeiva, vis dar nekrustelėdamas, pradėjo kvaksinčiai, trukčiojančiai krizenti.
- Krišna Griovėjau! – sustenėjo Indraja, ir siektelėjo pistoleto rankenos vis dar paklūstančia kairiąja, nemodifikuota ranka. Nespėjo. Dešinė ranka linktelėjo žemyn ir iššovė į jos pačios kojas.
Indraja buvo teisi dėl vieno – tokioje drėgmėje elektros išlydis davė išties netikėtus rezultatus.