Trys puspilniai puodeliai kavos
Vieną išgersiu pats,
Kito palauksiu, kol aplankys miela
Trečią pilsiu ant popieriaus.
Absurdas
Groja Moondog,
Ir praviras langas
Vangiai blaško dūmus.
Šiandien iš naujo ir iš naujo peržiūrinėsiu drobes,
Liesiu pirštų galais, tikrindamas ar išdžiuvo
Išsirinksiu vieną dvi,
Ir jos taps mano
Paguoda.
Taip bėga kasdienybės
O sužaista taip -
Jog į kiekvieną turi įlieti savo būtį
Ir jei tik drobės
Padėsiu galvą galiaus nakčiop
Ir ryt
Ir nakt
Kas tai?
Gimimo žymė? Dievo būtis?
Tai mano išsirinktas formatas
Eksponuoti vargą ir kančias?
Ar iracionalų triumfą?
Bet vis meldžiuosi čia.
O užduotis už nugaros
Dažnai prakeikia
- Matai per daug čia nežinios...
***
Aš tikrai pasimetęs.
Tarp abstrakcijos ir figūratyvo
Net ir radęs kelią per abstrakciją delioti,
Vaizdiniuose jaučiu neteisybę.
Net nesvarbu,
Ar objektas morte, gyvas,
Jo būtis neturėtų tapti paveikslo realybe
Taip pat ir žodžiai daug nutyli
Neįgalūs prieš vaizdo būtinybę.
Aišku tai, kad figūratyvas pagal religinį motyvą.
Pagal ikonas.
Tik Dieviška vieta, veikiau tik architipas.
Pati esmė, jog čia galėčiau atskleisti pačią paslaptį
Visą mechanizmą,
Raktą,
Duris,
Slaptažodį,
ir vis niekada
galų nieks
nesurištų
Jan van Eyck - The Annunciation
1335
1015
2016