Ryto aušroje
skausmas kyla
pėdomis aukštyn-
ar tai svarbu
mėnuliui,
liepai,
bomžai
ką jauti širdyj...
Rugį auginu,
pražydinu gėles,
renku giles
mano
kito kūnui
ir akims
ar to
pakaks?
Koks aš nereikšmingas
visatos pakraštyj,
bet
kiekvienas reikalingas
kai dalintis
kuo turi.