monotoniškumo daug senovės muzikoj. titatata titati taitataaa ir fliurrr liurrr. genijai nesiskaito, jie visada iš fono išlenda. antai bachas privalėjo vien dūzginti privalomas mišias, bet chuliganavo improvizacijomis (kaip tiems laikams džiazinėmis).
vivaldžio audra ar štormas iš patinkamų. bokerinio menuetas, žinoma. o dar yra labai vertas dėmesio debiusy fauno popietė.