Rašyk
Eilės (72037)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







2016-tųjų rugsėjo dvidešimt pirmąją, tarptautinę taikos dieną, kurią JTO rekomenduoja nutraukti karo veiksmus ir pamąstyti apie susitaikymą, mirė Leonidas Donskis. Nežinau tinkamo žodžio tokiam sutapimui pavadinti. Ironija? Juk jei kiekvienai šventei reikėtų išrinkti ambasadorių, argi šiai minėtinai datai būtų įmanoma rasti tinkamesnį kandidatą? Ar atsirastų tarp mūsų kitas, kuris į viską žvelgė be pykčio ir taip...

Daug galima prirašyti apie tai, koks buvo L. Donskis, kiek jis nuveikė, prie ko prisidėjo, ką sukūrė. Tačiau mes kiekvienas turime savo nuomonę apie jį, o tie, kurie neturi – greičiausiai susidarys per keletą artimiausių dienų, nes be jokios abejonės tai bus viena pagrindinių temų kurį laiką. Ir aš nesakau, kad šis žmogus to nevertas. Vertas. Dar ir kaip. Tačiau noriu pakalbėti šiek tiek apie kitką. Apie daug asmeniškesnius dalykus.

Šiais metais mirė ne tik Donskis. Dar mirė David Bowie, Nancy Davis Reagan, Umberto Eco, pernai buvo nužudytas Borisas Nemcovas (Бори́с Ефи́мович Немцо́в), tauta apraudojo Stasį Povilaitį, dar anksčiau kažkas gedėjo Steve Jobs, Justino Marcinkevičiaus, Michael Jackson, Vytauto Kernagio, Jono Pauliaus II. Savaime suprantama, kad šis sąrašas nėra nei baigtinis, nei rinktinis. Tai tiesiog kelios iš plačiau nuskambėjusių mirčių, tarpusavy niekaip nesusietų. Iki šio ryto į skelbiamus nekrologus net nekreipdavau itin daug dėmesio. O kam? Memento mori, kaip primindavo romėnai savo didvyriams arba kaip pasveikintų jus Braavose: Valar Morghulis. Visi mes mirtingi neišvengiamai, tad kam visas tas perdėtas gedulas? Niekada nesupratau kolegų, kurie verkė POP Karaliaus (ir berniukų tvirkintojo, bet matyt jiems tai neatrodė taip svarbu kaip kultinė moonwalk ar kiti didieji pasirodymai), kaimynų, apraudančių tautos atgimimo dainių, ar net Karolio Voitylos gedinčiųjų... Bet šiandien ryte, išgirdusi pranešimą apie Leonido Donskio mirtį prisiekiu, vos neapsiverkiau. Ne, nepažinojau jo daugiau, nei pažįsta dauguma lietuvių. Ne, nebuvau jo studentė, nedalyvavau Santaros Šviesos veikloje. Net negalėčiau teigti, jog visada sutikau su jo nuomone... Tai kodėl man pasidarė taip liūdna? Taip tuščia, kad net pati nustebau?

Tada pradėjau galvoti, kuo jis buvo išskirtinis ir ką simbolizavo. Man: erudiciją. Pagarbą aplinkiniams bei susitvardymą. Žiniomis grįstą pasaulio suvokimą, kuriame faktai dera su emocijomis. Gebėjimą išlaikyti savo nuomonę nesumenkinant kito. Įtariu, kad jis buvo iš tų žmonių, kuris savo išprusimu sugebėdavo neprislėgti kitų ir nežeminti dėl jų „nežinojimo“. Bet čia man. Jums gal jis reiškė kažką kitą arba išvis nieko. Juk iki šio ryto tiek daug mirčių manęs visiškai nesujaudino. Ir tai ne dėl to, kad mums (sakau „mums“ nes juk ir tu ne prie kiekvieno grabo verkei) trūktų žmogiškos užuojautos. Ne. Tai dėl to, kad ne su visais mes dalinamės tomis pačiomis vertybėmis. Ne visi yra tokie gryni vienos jų atstovai, kad atrodo, jog jie patys tarsi yra ji. Toji siekiamybė. Išgryninta ir nesutepta asmeniškumu. Kaip Donskis beveik yra rugsėjo dvidešimt pirmoji – taikos diena. 

Ir gedim mes visai ne to žmogaus. Nes apie žmogų mes nieko nežinom: savo kailiu juk nepatyrėm, ar mylėjo kates, ar mokėjo suplakti gerą kiaušinienę, ką sakydavo nusikaltusiam vaikui, kaip apkabindavo savo žmoną ir ar dėmesingai vairuodavo automobilį. Televizijoje bei spaudoje nėra tikrojo žmogaus, ten tėra įvaizdis ir tai, ką žmogus pasirenka atstovauti, ginti, skleisti. Taigi tik tai mes ir galim apraudoti: dainas, kurių nebesudainuos, eiles, kurių nebeparašys, technologines inovacijas, kuriomis nebepasidalins, ar bedalius, kuriais nebepasirūpins. Tą tuštumą, kuri atsiranda, kai iškrenta viena mozaikos dalis ir palieka properšą mūsų pasaulio vaizdinyje.

Taigi šiandien aš gedžiu ne Leonido Donskio, gedžiu pasaulio be pykčio. Pasaulio, kuriame trūksta įsiklausymo į kitą ir kitokios nuomonės priėmimo, nepaneigiant savosios. Suvokimo, kad mes visi esam daugiau panašūs negu skirtingi. Nes šiandien būtent šioje vietoje prasivėrė smegduobė ir praeis kažkiek laiko, kol atsiras kažkas, kas sugebės ją savaip uždengti ir mano pasaulio mozaika vėl bus pilna. Ir nors šiandien labai norisi klausti to neatsakomo klausimo „kodėl jis turėjo numirti? “, stengiuosi galvoti: o kas jei Umberto Eco TEN neturėjo sau lygaus pašnekovo...
2016-09-21 15:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-29 20:08
sesė_mėta
Man patiko tamstos mąstymas. Ir tos dailus rašymo būdas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-05 21:16
0000
turbūt netrolino eseistų
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-22 12:47
0000
o ar lyrinis herojus rašo/dalyvauja esė ar kas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-22 10:41
pikta kaip širšė
Pati pripažįsti, kad esi neobjektyvi, vertini ne tekstą, o pateiki savo nuomonę apie autorių. Tai tiek ir verta tavo įžvalga - tavo nuomonė apie mane, su tekstu turinti tik tiek bendro, kad parašyta tame pačiame lange. Gaila, kad nesugebi atsiriboti ir esi taip lengvai manipuliuojama... Beveik norėčiau tave sugundyti ir priversti radikaliai pakeisti nuomonę apie save (ir automatiškai apie tekstą). Beveik :-)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-22 10:28
Dy__
Žinau tiek, kiek asmeniškai esu patyrusi iš konkretaus autoriaus, jei šito nebūtų įvykę, mano įžvalgos būtų kitokios, tai - neatsiejama.
Visada yra geriau vertinti, kai nesi susidūręs su autoriumi, tada galima bent kiek išsaugoti objektyvumą. Šį kartą, to padaryti buvo neįmanoma.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-22 10:00
pikta kaip širšė
Patinka. Neniekinu. Bet tu kalbi ne apie tekstą, o apie autorių: "Malonu, kai autorius deklaruoja tai, ką esamuoju periodu išgyvena, bet, kas anaip tol neatsispindi JO PATIES realiuose poelgiuose".
Matai? Čia įžvalga ne apie tekstą, o apie mano asmenį, apie kurį tu manaisi kažką žinanti ;-))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-22 09:56
Dy__
Sakei, patinka kritika, neniekini jos.
Tai, ką parašiau yra mano požiūris, pastabos, citatos kitų astspindžiai į visus nuliūdinusią netikėtą netektį.
Nematau pagrindo kažkam gelti ar dar kaip kitaip piktybiškai kenkti.
Kiek žmonių, tiek nuomonių, mano buvo tokia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-22 09:44
pikta kaip širšė
Taip, vakvakai, tu visiškai teisus. Bandžiau perteikti mintį, kad gedime ne žmogaus, o mums svarbios idėjos, kuriai jis atstovavo. Taigi visiškai laisvai galima pakeisti į Staliną ar Leniną (jei tik jie atstovavo kokią idėją, kuriuos pasaulyje pasigendam). Žinoma, reiktų šiek tiek pakoreguoti tekstą į tarkim "Taigi šiandien aš gedžiu ne Stalino, gedžiu pasaulio be gulagų ir be traukinių, traukiančių į rytus, bildesio" - būtų tobula, ane?

O savo brangiai skaitytojai 2U norėčiau tiek daug pasakyti, bet gal tik atkreipsiu dėmesį į tai, kad šioje esė niekur nekalbama apie tai, kad autorė (aš) kažkuo panaši į Donskį. Jei leisite pastebėti, tai kaip tik priešingai - mus paprastai traukia tai, ko patys neturime. Čia kaip su gerom mergaitėm, kurios lipa ant blogų berniukų. Tai čia panašiai, tik atvirkščiai ;-) Ir vis dėlto, 2U, man taip malonu, kad vis dar mėgini man įgelti... Net saldu nuo pasitenkinimo. Aha, rimtai. Gal gali dar labiau pasistengti, nes tos paskutinės citatos tokios neasmeniškos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 22:36
Dy__
Leonidas buvo gyvas įrodymas, kad neeilinė erudicija, didis intelektas, žinios ir patirtis tėra niekas be moralumo, humanistinės meilės ir tikėjimo žmogumi.
...
O Leonidas Donskis, visą gyvenimą buvęs tikru dvasios aristokratu, juk ne visiems ir ne visada buvo patogus...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 21:34
lk
lk
"Kam skambina varpai?"

O šiaip liūdna dėl išėjusio šviesaus ir gero žmogaus.

ačiū už novelę
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 21:29
MadMū Kitkits
umberto eco kramto rožę
deja tik spygliukus -
ne grožę
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 20:25
Dy__
Malonu, kai autorius deklaruoja tai, ką esamuoju periodu išgyvena, bet, kas anaip tol neatsispindi jo paties realiuose poelgiuose.
Ši IM MEMORy - apsiseilėjimas viešoje vietoje
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 20:06
4 iš 40
taip.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 17:30
40581
Šiaip geras esė. Jei vietoj Donskio pakeistum kokiu Stalinu, ar Leninu ir publikutum kažkiek'dešimt metų atgalios. Kai dar buvom ssrs dalis. Sakyčiau - propaganda verta bučkio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 17:27
40581
" kuriame faktai dera su emocijomis" :D
aš irgi prisimenu
kad kai tik jam pažėrė faktinės kritikos
dėl viešo pasisakymo
tai užblokavo x ir y feisbuke
nes "neigiamas emocijas skleidžia"
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 16:57
Vidunaktis
Puikus esė.
O žmogaus, ypač, kai jam tebuvo tik penkiasdešimt ketveri, labai gaila. Ir dar tokio šviesaus proto.
Aplamai, išeina ir kitas jau jo - nepakeis.
Bet, toks gyvenimas. Vieni gimsta, kiti miršta.


Ir aš gedžiu pasaulio be pykčio. Pasaulio, kuriame trūksta įsiklausymo į kitą ir kitokios nuomonės priėmimo, nepaneigiant savosios.

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 16:53
pikta kaip širšė
Ačiū už patarimą
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-21 16:50
0000
gal į fb tokius
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą