Poezija ir Proza

*  *  * 
Tiek laiko žvilgsnis abejingas,
Poezijos nebėr, - tik proza.
Akių kalba jau priekaištinga,
Kiek besikeistų žvilgsnio poza.

    Be atsako užvėręs tylą,
    Laimingas? Taip, juk gyvenu.
    Svajoju, - gal net tebemyliu,
    Tik nebeesamu, o praeitu laiku.

O kas tau, - mano rudenėlis, 
Kai tu ir be rudens, auksinė.
Išliko jausmas, - ne šešėlis,
Tik pirmutinė meilė tapo paskutinė.

    Jau švente liko tavo šypsena.
    Akių liepsnelės – vystanti mimoza.
    Migla, - beliks migla, migla  ....
    Kaip eilės, tampa, tapo  proza.

O gal ištarsi -  s u p r a t a u!
Ir tuojau pat padengsi stalą?
Vėl šventė bus, vėl – pagaliau..
Poezija, ne proza..  ir be galo...
--------------------
Deja, kas sudegė, trumpai rusena.
O likę pelenai, - ir tie pabalo, bala ...

*  *  *