*******

Ant ryto bėgių malamos kavos pupelės,
Šią naktį aš Tavęs nepamiršau,
Suglamžyti lyg nuskriausti našlaičiai,
Ant mano kūno Tavo medvilniniai marškiniai.
Ir nieko padoraus- taip būna,
Trečia taverna tampa aštuntu pasaulio stebuklu,
Ir pasiklysta skaičiuose kubu įkaltas shot'as,
O pažadas su „niekada“-pasislepia su sąmone kartu.
Šnabždi: „Dar tūkstantis laiptelių, Gerbiamoji“,
Iš mano pulso, be motyvų supranti,
Kad Tavo lūpomis sukurtas pirmas laiptas,
Rytoj prabils paskutiniu laiptu.

Ant ryto bėgių malamos kavos pupelės,
Ant mano kūno Tavo medvilniniai marškiniai,
Tik mano akyse dvejonių pieno ir buvau medaus šaukštelis,
Šnabždu: „Man buvo gera, bet šiandien jau esu ne Tavo ir ne tai“