Tam
Kuris manyje vis miršta
Naktį laišką rašiau
Tam
Kuris turi begales vardų
Ir kuriais jį vis kviečiu
Tam
Kuris stovi už durų
Tik jų atrakinti nespėju laiku
Tam
Kuris švelniai glosto man plaukus
Ir už akimirkos virsta rūku
Tam
Kuriam mano maldos
Esti melu
Ir aš sutinku...
Tam
Kurio langas pravertas
Tik man pasivertus drugiu
Balkšvas tinklelis užtvertas
Brendu
Mėlynom pievom
Kojas vilnoniais siūlais apsivyniojusi
Sunku
Rasa iš akių sudrėkusiom rankom
Juos iš lėto aplink kaklą suku
Su žvirbliais krentu
Nuo liepto
Į balą
Išnirusi džiūnu
Iki kito karto
Kol mano pasakoj be galo
Rašytojui plunksna pavargusi
Pirštus palikusi išskris
Tam
Kuriuo tikiu
Būdama jo blėstančiu
Mažyčiu
Išdegusios nuotraukos kampučiu
Su mano motinos įsčiose
Susirietusiu kelius apglėbusiu
Išsigandusiu vaiku