Rašyk
Eilės (73851)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10431)
Vaikams (2497)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Po truputį
Kinta
Veidai. Pūti
Pradeda

Atsiminimai,
Dyla, kad lengviau
Nešuliai
Nuslystų. Aukščiau

Be iliuzijos
Lengva.
Todėl korozijos
Susilpninta galva

Greitai panyra
Į sapną.


Bičiulis
Turi atklysti.
Jei lis,
Jei sniegas kristi

Pradės,
Dar smagiau.
Juodos raidės,
Sudžiūvusios – lengviau

Nuslys,
Tik šypsnis
Ir ilgesys –
Širdies virpesys

Išliks...
Jei tik nesusirgs.


Jei vėjas
Pagaus,
Gal nuneš
Žmogaus

Dulkes.
Jas trypė,
Ir pats
Buvo trypiamas.

Jei...
Bus...
Esu – blusa.
Taip vaikystėje

Vaikai keikė.
O aš juokiausi.


Daug klaidų
Supa tave
Ir mane. Vargų
Galybė

Padeda
Ištaisyti.
Verda,
Mažyti,

Mūsų
Supratimas.
Gal kada
Gerumas

Suvienis.
... Viltis.



Matė
Duotos
Akys?

Tai ką
Žinios
Ir protas
Leido matyti.

Todėl
Privalu
Išsklaidyti
Rūką.

Mokinkis – išgirsti – tiesą
Stenkis panirti į šviesą.

Visi nori
Sau gero.
Ir nenori
Blogio.

O kas yra
Gerai,
Ir kas yra
Blogai

Augančiam vaikui?
Girdėjau, kad atsargumas.
Sau blogio neieškome,
Tada iš kur šis blogis?

Ateina,
Kaip pasekmė!

Dėkui,
Ačiū
Dėkui,
Ačiū.

Išbandymai,
Sunkūs,
Bet lengvai
Pakelti

Padeda,
Nesuvokiama
Jėga.
Tada

Buvau sugriuvęs,
Bet dar nežuvęs.

Būk atsargus
Mano drauge,
Ir atidus –
Gal tada drauge

Įveikę sienas
Susitiksime.
Tu ne vienas
Šiame

Pasaulyje.
Mintyse
Nešk
Ir saugok

Mane
Ir save.

Nors nesame kartu išaugę,
Būk atsargus,
O mielas drauge,
Esi protingas ir žmogus!

Todėl sustok
Ir apgalvok
Kur traukia
Akys ir širdis!?!

Suspausk akimirką nejaukią
Kad amžių išmintis –
Atsispindėtų – jį šaukia,
O apkurtusi ausis

Nesitiki,
Nelaukia...

Virš marių
Pakilo klykianti
Paukštė. Žiaurių
Žmonių bijanti.

Pati žiauri,
Bet savo veiksmų
Netikrina, nepastebi
Kad jos nagų

Nuodai apkartino
Žemę ir vandenį.
Saulė kaitino
Seną veidelį.

Tyliai ir ramiai kentė,
O tuštybė – klykė.

Ką girdi
Ausys?
Sako, kad sergi
Akys
Kol
Kas
Tiesos
Nežinau.

Norisi
Bėgti,
Nėra prasmės
Rėkti.

Tyliai
Laukti...

Atsklido virpantis oras,
Kaip banga, kaip audra.
Susijaudinau, kilo noras
Apkabinti, bet rauda

Užstrigusi paguldė,
Tik kėdė
Palaikė.
Pasagėlė

Paliko
Žaizdą.
Susirgo...
Vardą

Kartoju ir tikiu
Kad susitiksime laiku.

Dienos slenka,
Kartais pro šalį
Ir į plaštaką
Nepatenka. Pasaulį

Apeina neprotingi.
Taip ir nesuprato,
Dėl ko turtingi,
Ir vargdieniai vargo.

Bėgo nuo
Tavęs,
Kaip vanduo
Nuo aukšto – ir išdidaus.

Taip baigėsi,
Ir pamiršo visi.

Pakilo vėjas,
Džiovina balas.
Net kraujas
Stingsta, kai balsas

Netikėtai pažadina,
Švilpia, tranko langines.
Gadina
Sapną. Aptingęs

Pakilo.
Patikrino.
Pačiupinėjo.
Įsitikino –

Kad dar plaka,
Dar gyvastį velka.

Kvailas,
Apribotas
Suvokimas,
„Likimas“ –

Nuolatos
Gelbėja,
Nuo kančios,
Deja

Nepastebi,
Nežino.
Švelni
Ranka – kabino

Gyvastį,
Šypsnį.

Jau vakaras
Šalti namai.
Buvau geras,
Tušti namai

Prisipildė
Tylaus susijaudinimo.
Susivaldė –
Nežinodami kitokio gyvenimo

Tęsė
Aklai pradėtą...
Rašė
Tai kas senai užrašyta.

Ir vieną dieną
Sutiko „vieną“.

Butelaitis jodo,
O ten juodo
Tušo šlakelis.
Dar mažas lapelis.

Ant jo išliesiu
Šypsenas ir ašaras.
Kai supūsiu
Būsiu geras

Lavonas,
O dabar, kol geras
Oras,
Kol yra noras –

Žmogumi,
Būti noriu.

Bėgo išmintingas.
Per raides leidosi
Žvilgsnis. Kalbas
Girdėjau – visi

Dalinosi žinojimu.
Nedaug ką supratau,
Bet vis tiek imu,
Jau linksmiau.

Šį tą
Įsiminiau,
Šį tą
Užrašiau

Šį tą
Ištaisiau.
Apsunko skrandis,
Seno kalakuto plunksnos
Lenda. Pykina. Šaltis
Sukaustė išorę. Drapanos

Apsaugo šuns
Gyvenimą nuo
Degradacijos. Puls,
Kai užaugs. Nuo

Realybės – vaizduotės
Sukurtas kaukes
Nutrauks. O kol kas vaikštinėja
Po šaltą, nejaukią alėją.

Gyvuliukas tykus,
Ramus ir taikus.

Ryte nepavyko
Suvaldyti. Pyktis
Suspaudė. Įvyko
Tragedija. Vaikaitis

Susigūžė
Ir iššliaužė,
Palikęs vietą.
Neverta

Apie tai
Kalbėti.
Greitai
Sugadinti –

Lėtai kyla iš pelenų.
Pasitaisyti ketinu.

Kaip džiugu, kad išminties
Lašai krenta iš debesų,
Nedaug suvokiu. Išties
Sudžiūvusią ranką, keletą lašų –

Gražina
Kūnui
Pirmapradę
Prasmę, reikšmę.

Tada tampa smagiau,
Lengviau, prasmingiau
Kęsti savo nejautrią
Prigimtį. Kartais verkia,

Kartais juokiasi
... Ratas sukasi.

Noriu priglausti
Mylimus ir kartu
Su jais išvykti
Ten kur kartu

Galima mokintis
Gyventi. Gal to
Niekada nebus, tikėtis
Galima, nors galo

Nesulauksiu.
Kentėsiu
Taip kaip iki šiolei
Gal gims šioje galvoje

Žinojimas
Ir išmintis.

Merkiasi akys.
Aplink ramu –
Tiesa ir „antys“
Sukasi ratu.

Pavargo.
Nenori matyti
Žaidimo.
Pradėjo vartyti

Knygą.
Pamatęs pastabą,
Užfiksuotą
Dėsningumą –

Šiek tiek linksmiau
Pasidarė. „Ne šiaip sau gimiau! ”



Šiandien paguodė
Ranka, kurią buvau
Pamiršęs. Pats prisiminė
Bėdas – kuriomis sergu.

Pakėlė,
Pagydė.
Gėda,
Ir bėda,

Nes nedėkingas
Ir užmaršus.
Dabar laimingas
Ir ramus –

Geras metas
MOKYTIS.

Lėkiau
Kaip paukščio šešėlis,
Bėgau –
Nes biro kaip smėlis

Mintys,
Žodžiai.
Iltys
Dailiai –

Draskė
Tuštybę.
Verkė
Kvailybė,

Nepaisant visko –
Nuskrido, ištirpo.

Nebuvo malonu,
Ir man, ir tau.
Kažkam neramu,
O kažkam šiaip sau.

Nesupratę,
Nesistengė suprasti,
Įsižeidę
Pradėjo žeisti.

Gerai, kad kantrus
Žmogus esi.
Nurijai karčius
Priekaištus ir šviesi

Nulėkei dirbti,
Kurti.

Ant sulūžusios spintos
Durelių – sėdėjo du artimi,
O pasiutusi širdis, supintos
Mintys, kėlė ir leido. Naivi

Asmenybė,
Vargino, draskė
Prieširdį.
Karti

Realybė paskatino
Žaisti. Katino
Prigimtis – nepavergė
Sielos – žengė –

Ir nuskrido,
Tolyje sužibo.

Jūsų mama žaidžia,
O, įkyrėjo!
Kodėl nesupranta, kad žeidžia
Jus. Tylėjo

Tauta...
Šito
Verta...
Išaugo

Akli,
Alkani,
Įžūlūs
Ir pikti.

Aš toks ir jūs
Tokie – naivūs.

Pakėlė ir nuvežė
Į pietus.
Ausis nurėžė –
Už vargus –

Kuriuos sukūrė
Neišmanymas.
Paslaptis užbūrė,
Smalsumas

Paskatino
Domėtis,
Bet tolimo
Širdis

Per tyli,
Per toli.

Nesigiria kuklus
Balandžiai savo
Plunksnomis. Kūnus
Paslėpė po juodo ir balto...

O ten proto
Pastangos pažinti.
Už borto
Liko margi

Ir stiprūs.
Nagus
Įleido –
Sielą paleido –

Tik sparnai.
Kaip margai...

Išsuko sąnarį,
Išrovė dantis,
Nubaudė piktadarį
Kitas piktadarys.

Netrukus pats paslys,
Ant plazmos užmynęs.
Ir nusiris kvailys
Pasaulį sutrypęs.

Tiek daug kraujo
Praliejo tėvas ir motina,
Nesistebiu, nes nieko naujo
Nėra po... Nebūtina

Atverti – tai kas – atverta.
Būtina gerbti tai, kas – sutverta.

Vakaras
Šaltas.
Vargas
Baltas

Užgulė
Ir užmiršo.
Apgaulė
Surišo –

Bet nenusimink,
Ateis pavasaris.
Atmink,
- Sukasi širdis

Kaip karuselė,
Nulėks kaip strėlė.
Nulėks.

Tai, ką darai – nusikaltimas,
Prieš save, prieš atžalas,
Prieš visuomenę. Tai ne likimas,
Tai tavo sąmoningas ir aklas

Pasirinkimas.
Nepakankamas
Pasirengimas –
Moralės žlugimas.

Kiek kartų
Melavai?!
Tiek kartų
Patikėjau.

Nes noriu, kad būtum
Tikru žmogum.


PASPORT
Tai skiriu jaunystes draugui Imiui, kitaip Imantu Vikniui
1

Čia yra suspausta
10 – metų.
Čia įrašas „ Įregistruota
Santuoka „ ir vaikų

Gimimas. Verčiasi
Keičiasi;
Blunka lapai;
Ir plaukai.

2

Mazgas ant kairės
Šalia Širdies
Jungas  „Meilės“
Ant peties.

O virš akių,
Prieš sąmonę,
Ant odos. Skutelių
Baimę.

3

Ankstus rytas,
Jus tikriausiai, jau
Pabudote. Nukramtytas
Lūpas ruoškite. Tuojau

Visas pasaulis
Suklegės ir šurmulyje
Paskęs vienišas keleivis,
O tu dainuosi, lizdelyje.

4

Mano vaikystės draugo
Sūnus, prieš tris metus
Mirė Telšiuose. Apaugo
Siela  įspūdžiais pro vargus

Nebemačiau žmonių.
Kokiu žodžiu
Kreiptis į tą kurį pamiršau
Ir kuris mane pamiršo.

5

Klydau, ką tik klaidą
Atsiskleidė. Puiku, nes
Galiu ištaisyti. Laidą
Kliudė, savimeilės,

Nieko tokio. Ištaisysiu,
Kvailumą nurysiu.
Ir toliau tyrinėsiu,
Bijosiu ir mylėsiu.

6

Netikiu prietarais.
„Dingo“ žmonija nešioja
Juos, kerais
Pasipuošia, styroja

Tarsi strėlės
Iš po kepurės.
Mes ne lėlės,
Mes- žmonės.

7

Nesu pamišęs
Nieko keisto nėra
Tame, kad sumišęs,
Kad naktyje, su kreida

Brėžiu savo vardą
Visą tai laikina.
Skubu dar kartą,
Užfiksuoti buvimą.

8

Susiūti rudenio,
Lapai, gerai sugulo
Lyg kilimas. Šaltinio
Vėsa ir raugo

Kvapas primena
Tą dieną, kai viskas
Buvo kurta. Kutena
Tekantis laikas Lūpas.

9

Galbūt net šiandien
Bus gailestingas,
Nes vaikus... vien
Dėl to išlikai. Klaidingas
Metodas, nedoras būdas
Vėl nukreipė akis.
Tikiuosi, kad vardas
Greitai pakis.

10

Kai man gerai,
Neklausiau kodėl taip.
Kai blogai
Tada klausiu kodėl taip???

Ir tai
Ir tai
Verta klausymo,
Įsigilinimo.

11

Protėviai davė jėgų
Ateinančioms kartoms.
Daug iškentei vargų,
Parodė tautoms

Pasiaukojimą. Kyla noras
Save nužudyti, kad ateityje
Negalėtum pakenkti. Kvailas
Noras, jo šaknys kvailybėje.

12

Dar yra vietos.
Dar galiu lieti
Šypsenas, letenos
Švarios, galiu padėti
Sunkias minutes
Ir neramų pulsą.
Dar toli (dar arti) mirtis.
Dar gali girdėti balsą.

2016-09-12 09:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-13 02:59
Ana pynėse su
3 Gb poezijos
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-12 11:22
Dy__
Tokia ilga minčių tėkmė
Tokia nuoširdi išpažntis

Nei žeidžia
Nei guodžia

Tik varto
Šlapius lapus

Nuo jų kaip nuo korio
Laša, bet išlašėti negali

Medus iš geltonai karčių
Saulę primenačių pienių
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą