Čia kaip iš pasakų knygutės:
Auksinai peiliai ir šakutės,
Kaune auksiniai unitazai
O Palangoj auksiniai pliažai.
Šios karalystės princai, fėjos
Valdžioj labai užsisėdėjo.
Todėl varguolių daug neliko -
Kas tik paslinko, tas išvyko.
Jau traukiasi ir Coca Cola
Didėja karalystės skola.
Premjeras kol ant laurų miega
Estrella Baltics irgi bėga
Liks Lietuva tik laisvas plotas
Po vakaruškos nuniokotas.
Šalis gal būtų ir klestėjus
Tik, kad nuseno princai, fėjos.
Ak, Dievuliuk brangus, kad tik nepraleisčiau
rinkimų momento! Nėra nieko keisto,
nes pensijai mano bus – krachas, memento!
Tesu reikalingas, lyg varna ant plento,
tik tokiu metu, kai į gerklę aš urnos
balsiuką metu. O šiaip sako – ,,durnas''.
Atsimena ponai ir daug tuomet žada:
tvarka, teisingumas. Palieka – ,,ant ledo''.
Pasibaigia vajus kada, tuomet – basta,
virstu į raupsuotų, nematomų kastą.
Apšaukia mane – runkelis. Ir vis rauna
tik savo kišenėn gudručių kariauna.
O aš ką? Irgi juk nemiegu: tai šluoju, raviu,
gatvių nukasiu sniegą. Manęs nepamiršo,
lyg motina, Birža, nors barė, nors niršo,
bet pašalpą piršo, suveržčiau, kad diržą.
Širdis nors apdiržo. Na, liko man – Tūzikas,
lopelis – švarkelyje, jame – guzikas.
Nekinkuokit – vaje. Esu aš – pilietis,
o tokiems ,,piliečams'' – tiktai patylėti.
Bet man, Dievuliuk, pagyventi dar knieti,
pavalgyti sočiai – norėčiau, klestėti.
Kad tik nepamirščiau, rinkimai artėja,
žinias – seku. Partijos, kas diena, riejas.
Gėriuosi: svarbus – aš, nors atkarpą mažą,
esu ,,pensijinis ponaičių tiražas''.
Pridės eurus keturis, na o už stažą –
aštuonis kabins. Ar ne ,,laimės vojažas?''
Kiek ,,grucės'' išeis, miežio, kvietinių kruopų!..
Žiūriu maskaradą seimūnų – Europa –
visa prieš akis. Jergutėliau tu mano!
Dantų tik nebėr. Žada: užvešim – manų.
Ir džiaugsmas toksai, kad žmogum, menką laiką,
galiu pasijusti: manęs, žalty, – reikia!
– Baisi paklausa – kledaruojančiam stotui, –
net akį pamerkiu žmonelei Agotai.
Tik toji, tarsi pagalys į ratus:
– Daryk, durniau, – bara, – srėbalnės vartus!
Neįperki šiandien dantų juk protezo, –
vienu, tuo, kur ,,kleckui kramtyti'', sugriežia,
galvelę nuleidusi, gailiai, – ,,Ant grabo'' –
gerai dar, kad numeta, – rimsta. Mat, vapa
ji poterius už mano dūšią neramią.
Nuknebinu nosį, lieku lyg benamis.
– Gal, brangūs tautiečiai, už mane prabalsuokit.
Nors aš – kaimo Jurgis ir pilvas vis gurgia,
kiemely – tvarka! Žybt! – gerovę jums kurčia.
Rinkiminis būčiau aš jūs biuletenis!
Ir kas, kad po vajaus, Seime likč pavienis.
Bulves? Jau nusikasiau. Prikaupęs aliejaus.
O kur dar cibuliai su morkomis! Vėjais
aš laiko neleidau, knisau žemę kirmiu.
Balsuokit už Jurgį! Ne vagis – jis, nuo dirvos!
Patiktų ir jam minkštas krėslas! Piliečiai,
sėdėtų – tvarkingai, kad nepribezėti!