paukštininkė

Svyra turėklais
viduržiemy
tavo vienatvė
vienplaukė -

balandžių
plastėjimą
lesina.

Šermukšnio sultys
pernakt matyt
užšalo ąsoty.
Tegu.
Dar parymai.

Sekmą dieną
pakirdus kaskart -
tu delnu,
tu duona -

į sniegą, į sniegą -

tegu trupiniais
žeri,
bet vis tiek,
sakai,
bet vis tiek:

vienatvės mūsų vaikšto
skirtingais keliais...

ir sopulį pirštuose
gniauži -

už kavos kvapą užanty -
už neateisiantį -
skubantį -

- seikėji seikėji -

stiklai aprasoję.
tegu.