Smėlis
biro
iš rankinės
per plyšius
kai ėjau
keliu
Nežinau
kaip jis
ten pateko
bet smėlis
vis biro
byrėjo
Žymėdamas
mano
nueitą
kelią
palikdamas
ryškų
pėdsaką
manyje
Tai padėjo
kai ėjau
atgal
į save
smėlio
keliu
Jo buvo
daugiau
kiek užmatė akis
regėjau smėlio pilis
smėlio kalvos
ir lygumos
smėio dykumos
Eiti
buvo
lengva
smagu
daugiau
nieko
nepamenu.