Man vaidenas, kad Tu ant šermukšnio šakelės,
Palikai man žinutę iš paukščio natų.
Ten išsekusi vasara stengias papasakot,
Savo žavesio atmintį būtu laiku.
Aš ištroškęs geriu mūsų laiko atodūsius,
Kai drugiai glostė rankomis mūsų pečius,
Kur pušynas toks atviras laukdavo pojūčių,
Išsiliejančių protrūkiais, mūsų vardų.
Man vaidenas, kad Tu ant jurgino žiedadulkės,
Palikai man žinutę nuo savo delnų.
Aš ją perskaitęs įdedu švelniai į atmintį,
Ir didybės vainiką jai šiandien pinu.
2016-11-04 20:33
Geras gabaliukas - 5
2016-09-15 21:06
Šiame sintetiniame amžiuje tokia palaima - verkti.
Ačiū - JUms.
2016-09-03 08:33
Skaičiau dar ir dar ir taip gera sieloje ir širdyje
2016-09-03 08:30
Nuostabios eilės
2016-09-01 16:02
Jaudinančios nuoširdumu ir pačiomis gražiausiomis vaivorykštės spalvomis suspindusios eilėraščio eiutės, sukeliančios pojūtį švelnaus jurgino žiedo prisilietimo prie įkaitinto delno:
,,...Man vaidenas, kad Tu ant jurgino žiedadulkės,
Palikai man žinutę nuo savo delnų...."
Puikios eilės, ačiū už grožį ir pačių nuostabiausių jausmų pynę...
2016-08-30 17:24
Ačiū bebalse, Tavo žodis, kaip visuomet lemiamas :D
Einu taisyti klaidų.
2016-08-30 15:39
Tictac yra teisus, paprašyk MacteAnimos, kad pataisytų abi klaideles:
atmintį būtu laiku
mūsų laiko atodūsius
Už eiles 5
2016-08-30 13:56
Ačiū tictac_it, tai supratau jau po pirmo komentaro :)
2016-08-30 12:51
nebloga lyrika ... su kalbos skambesio pojūčiu - jei ne tai kvaila klaidelė (dvi :)) rašyčiau 4 ... dabar 2+
2016-08-30 12:19
Man vaidenas, kad Tu ant jurgino žiedadulkės,
palikai man žinutę nuo savo delnų.
2016-08-30 10:59
Ačiū Mintaute.
Tu tik būk... :)
2016-08-30 08:55
Kokie romantiški, švelnūs prisiminimai!
Labai puikios paskutinės keturios eilutės.
aš atlėksiu per kalnus snieguotus aukščiausius,
kad ir vėl ant jurgino žiedelio nutūpt,
tau palikčiau žinutę, o mano brangiausias,
kad esu aš šalia, visada ir visur...
2016-08-29 22:40
gaivališkai hormonistiškai :) bet su defektais :( 2