*222208212016

Sapnavau
Skaičiau eilėm užrašytą sapną
Kur dievai leidžias pabūti žmonėmis

Groja Šopenas,
O aš ruošiuosi kilti
Kur aš kur būsiu

Tai pamišėlių Zona?
Pasmerktų Žemė?
Manasis ežeras?

O gal neregėti kalnai?
Ar ten esti Dievas?
Ar reiks susipakuot su savim?

Ar ten (žmonės) tiki?
Ar ir tikėjimą reiks
Pasiimt savy?

Ar man ten vieta?
Vieta likti?
Ar bent dalį savasties palikti?

***

Žmogus esti baisus padaras,
Nėra jam ribų,
Neranda anas ramybės.
Savo akim stebuklais netiki,
Užmerktom paprasčiaus nebemato

O ir abicijos neišpasakytos
Kiek bežengtų,
Vienu žingsniu per mažai
Lig tos ramybės

Ir begalinis ratas.
Momentai,
Kai studija tampa etiudu,
Kai ežero gelmė išsiverčia
Pilvu į viršų
Taip viskas pabyra.

Kai kantrybė trūksta,
Tai santykis sutrūksta,
Kai tikslai išslysta.

Ir vis žmogus
Ir vis tobulas.
Ir Šopenas skamba,
Ir tas neišsakytas.

Ir kas ten žino,
Kas ano būta minty?

Tu užmiegi užvertęs knygą,
O ryte savęs neatpažįsti
Ir keiki, jog užmigęs,
O galėjai smegt į amžinybę,
Galėjai neatsibust,
Galėjai sudegint viską,
Galėjai pripažinti klystąs
Galėjai nepradėti,
Galėjai negimti.

Ir vis tas Šopenas...
Jis mane už rankų paėmęs veda...
Jis verčia tai sakyti...
O galėjai ir niekieno nemenamą paslaptį palikti

Šis tragiškas pasaulis.
Su šypsena, platesne nė tadais Egon Schiele's
Pasmerkas besvoris suktis pačio ratais.
Lig išpirksim protėvių klaidas.
Kol išsrėbsim viską ką J. Pollock'as priviręs. . .

Melskimės.
Pagaliau sudėkim savo rankutes
Ir melskimės.
Nevalgykim, nepirkim, neparduokim...
Melskimės.

Atleiskit,
Kol einu
Klysti


222208212016