___________

Aš kartais it naktis
Klajoju po tuščias gatves savy
Po žvaigždę nukišu giliai į miegą
Tų žmonių apie kuriuos galvoju
Ir po mažyti pienės pūką
Į plaukus įpučiu dienoms
Kurios nuskendo mano darganoj
Aš kartais rytas
Kuris įkvėpęs ošimą miško
Akimirkai sustabdo laiką
Per mikroskopo angą
Stebiu kaip bunda vaikas manyje
Ir debesis juodus kaminkretys
Paverčia saulėtais zuikučiais
Ant upės rankų
O kartais aš kaip vakaras
Kuris žarom nudažo
Dienai plaukus ir įkvėpimas kurti
Ateina ne iš mūzų, ne iš užburto
Vėjyje aguonų lauko,
Bet iš minčių įsprukusių
Į mano galvą...