nekeisk

Kai išeidamas sapnas
trenkė durimis -
pabudau.
O liūdesys ir vėl beldėsi į langą.
Širdies kamputyje užmiršta viltis
pravirko...
Pajutau prasidedančios dienos
monotoniją,
bet vienatvė atnešė
stiklinę ledinio vandens.
Išgėriau - nusiraminau,
supratusi gyvenimo dėsnį -
ko negali pakeisti -
nekeisk.