Pyktis užgulė
Man senam dūšę
Ir tiek suspaudė
Ją man piktai,
Tik girdisi man
Širdies dūžiai.
Ir vis labiau
Spaudžia tiktai..
Kur bepažvelgsi -
Nakties šešėliai
Akyse mainos,
Vis tamsūs kiti.
Ar miegot eini,
Ar atsikėlei,
Noris skubėt,
Bet žingsniai lėti..
Taip mintys mano
Seniai jau mainos.
Tarp žemės
Ir aukšto dangaus.
Ir tik gaunas
Kaip liūdnos dainos
Ant senatvės
Vargo žmogaus..