Visi šitą žemę palieka -
Karaliai ir karvedžiai
Ir nieks nepasiima nieko!
O ką besakyt jei šliaužei
Per savo gyvenimą pilką
Nuo žemės pakilęs vos vos,
Nešiojai drobulę - ne šilką,
Vis taikiai, nes vengei kovos.
Nekėlei net rankos į viršų,
Buvai užu žolę žemiau.
Vis biro smulkmė tau tarp pirštų
Ir aš abejoti ėmiau
Ar šiauštis, kovoti, naikinti,
Ar kurt, nors ir tokias eiles
Kurias nesunku prisiminti
Bet gal tas geriau nei nekęs?