Ar galima keliauti laiku? (I)

Turėjau tokį draugą Edmundą. Jis buvo pats keisčiausias žmogus žemėje, kokį man teko pažinoti. Kalbėdavo apie dalykus, kurie man atrodė  nelabai nesusiję su sveika logika. Vis taukšdavo apie ateivius, kosmoso platybes, dirbtinį intelektą, vaiduoklius, super herojus, kurie esą egzistuoja ne tik filmuose, bet ir mūsų pasaulyje. Visokio „bieso“ jis man buvo prikalbėjęs, bet aš visada jį išklausydavau ir nieko prieš nesakydavau. Pritardavau jo idėjomis ir nuoširdžiai linksėdavau galva. Bet vieną dieną jis dingo. Skambinau. rašiau, bet susisiekti su juo niekaip nepavyko. Praėjo savaite, dvi trys, ketvirtos savaitės pabaigoje Edmundas pasibeldė į mano buto duris. Atrodė, tarsi nemiegojęs kelias naktis, pajuodę paakiai, akys raudonos. Net gaila pasidarė draugo.
- Sugalvojau kaip sukurti laiko mašiną! - Beveik rėkte išrėkė jis man.
Ir tada nebeiškenčiau
- Bliamba, Edmundai, tu buvai dingęs visą mėnesį, dabar pasirodai priešais mano duris ir sakai, kad sugalvojai kaip sukurti laiko mašiną. Tau jau dvidešimt aštuoneri metai, gal jau pats laikas būtų užaugti, subręsti, susirasti darbą, moterį.... sukurti šeimą. Nes žinok, jau pradedi užpisti....
- Nojau, prašau paklausyk manęs. Aš išmąsčiau kaip keliauti laiku ir...
- Mano mergina žinai ką man sako? Sako, kad aš neturiu normaliu draugų ir žinok taip ir yra. Tavo idėjų aš prisiklausiau šimtus tūkstančių. Apie laiko mašiną, apie laiką kalbėjai mažiausiai šimtą kartų. Gal pasakyk kur buvai ir ką veikei, nes jei vėl žadi taukšt nesąmones, viso gero.
-Gerai. Einam į lauką papasakosiu. Bet pirmiausiai man reikės kelių daiktų.
Žmogus su kuriuo buvome draugais daugiau nei penkiolika metų suerzino mane labiau nei kada nors ankščiau, bet nusprendžiau jį išklausyti, jei ir paskutinį kartą.

„Tavo draugai keisti, o ypač jis... „

Galvoje skambėjo mano merginos balsas.

„Man keista, kaip tu dar normalus“

- Gerai, sakyk greitai ko reikia.
- Pirmiausiai man reikės truputį tavo laiko. Ir būtinai parašyk savo merginai, kad keliomis savaitėmis tavęs nebus.