Paprastai jie sugriūna iš karto,
Bokštai, tiltai ir žodžiai tušti,
O tada dar ilgai stoviniuojam prie vartų,
Tarsi filmuose šunys gerai sulyti.
Kiek reikės priežasčių kad į ledą sušaltų,
Venom srūvantis karščio ir alkio dagys?
Tas tikėjimas rožėm ir mėliu užvaldo,
Vos nutyla į dulkes pavojaus griūtis.
Vėl pražysta linai pravažiuojant iš naujo,
Tose vietose ganos jaunutis arklys...
O griuvėsių kalnai? Jie aguonom nuraudę
Ir ramina drugeliais abiejų sagtis.