atsimenu, rytą atšalo
tik liko dar šypsena vėjui
jau laikas ir laikosi rūkas
ant rankų ar aš dėl to kaltas
tariau ir nusijuokiau kvailas
už gero gyvenimo laiškus
mokėjimą vėl atidėjau
dienos lyg nebūta tik vėjas
ir lyja ir balos dar tviska
kai saulės japoniška lempa
susminga į kontūrą miško
ir plaukiančios antys ar žąsys
nutyla stoties pardavėjos
siužetas atrodo taip aiškiai
manau komentarų nereikia
plačiau apie tai
kaip ir viskas