Jauna - tik ką iš instituto,
Ir lyg egzaminų nebūta.
Viena pati prieš klasę stoja
Ir niekas jai neasistuoja.
Gal tik kolegos spaudžia ranką,
O to tikrai pilnai užtenka,
Kad rankos kojos nevirpėtų,
Kad žodžiais mokiniai tikėtų...
Tai ne bausmė ir ne likimas,
Tai šitoks jos pasirinkimas:
Kalbėti iš širdies į širdį!
Kalbėti sienoms, kai tavęs negirdi.