Lūpos praviros gašlios
apdaras drovus
širdis
kraują varinėdama blaškos
pasirodai
lyg dangus
nuogas
mėlyne gilia
prisidengi
veidą sruoga
krūtis suknele
kaip mirtis žalia
mergaitė o lia lia
veidus keisdama
rimtim ir jausmu
pratrykšti it
laumių mama
neramiu laukimu
Nusuk savo veidą
pakaks
šlaunų
abu esam pažymėti
tuo pačiu laukimu
oda šilko
kauksmas vilko
gašliai suvilgo
ant tilto ilgo
sušlapęs kelias į
laimės
salą
sukąsta bičių - nukariauta Vyčio
praskleisk sijonėlį
kalnelis supas
sulūžę lėlės
pravertos lūpos
giliai ir gašliai
įsileidžia didelį
storą baslį
k r u v i n a naktis
ke liai į lenk ti
pa ties ta ran ka
at sidūsti
atodūsis pilnas pasklinda
pėdų galai... pirštai
varva kaip nektaro lašai
nuo smilgos
riebios krūtys
pilnos sulčių peno
čia palaima
gyvena
tarpkojis rusena
visa esybė tavo
veidas
ir kaip saulė nusileidžiu
į žemės centrą
nors truputį
tavo draugu pabūti
kalvas it skruostus
raudoniu laižyti
paklysti
pakelėm
kur
ieškoti
nedrįstų
Chajamas eilėm
seilėm