Žodis

„Pradžioje buvo žodis, kuris tapo kūnu ir gyvena tarp mūsų“.

Sklinda žodžiai į sielą arba trankos į sieną,
Pasipiršę mes žodžio telaukiam tik vieno.
Būna kelia akštyn arba klupdo, kankiną.
Tie, kurie apsvaigina – panašūs į vyną.
Švelnūs -  lyg glaudžia tave prie krūtinės
„Mama“ žodis pirmas, o koks paskutinis?
Skutam grafiti mes nuo sienos dažytos.
Iš širdies jį ištrint – kaip nuo skaldytos plytos.
Aukštas veikėjas  negražų paleido -
Sakome: „Žodis  netinka prie veido“.
Žodžiais sužeidžia, žodžiais ir gelia,
Žodžiais nusako ir neregiui kelią.
Kartais baisiausiais žodžiais iškeikia.
Jei prisidirbai – reikia to. Reikia.
Dėl neteisingų - emocijos kyla.
Gestas kurčnebyliui – žodis į tylą.
Šiaip jau,  geriau būtų neišsižioti -
Būna, teismai teisia netgi už žodį.
Žodis poetui, kaip kūdykiui pienas.
Žinau, neišaugo be žodžio nei vienas.
Svarbu ne vien žodis. Svarbu netgi tonas.
Ir „Ačiū“ išgirdęs - iš gėdos raudonas.
Ak, žodžiai tie žodžiai. Su jais netgi žaidžia,
Bet jei neatsargiai – jie kartais sužeidžia.
Žodžiai į tikslą, žodžiai į nieką.
O pažaduko žodžiais ir lieka.