Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pranas Pranas

Apie Goliaus pupas (arba dzingul dzingul ačiū už gėles)

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


      Kaip kas berodytų, bekalbėtų, o varnas Golius yra išskirtinės reikšmės paukštis, reikalingas ir Žemei, ir Dangui, tačiau niekam taip labai, kaip šilinių dzūkams. Tai daugiau negu tarp juodų varnų ūmai pamatytas baltas. Ne visur šiliniuose jis vadintas Goliu. Netrumpą laiką nemažai kaimų jį šaukė savo vardais: Šklėriai – Šklėriu, Margionys – Margioniu, Piesčiai  – Piesčiu.  Nesibodėjo jį savo vardais vadinti ir, tarkim,  Randamonių, Darželių, Kabelių, Musteikos sodiečiai. Savas jis ir apylinkėms, esančioms toliau nuo jo gimtojo lizdo.
    – Taigi esame Goliaus pupos, – tuoj po mišių, gražią sekmadienio dieną Kabelių bažnyčios šventoriuje pamąstė Tamošius. Pavardę žinau –  Kibirkštis, bet jos niekam neprireikė. Anuomet gyveno be pavardės ir mąstė tiesiai į žodį. Mąstė kalbėdamas. Pranui, pabandžiusiam jį prisiminti savo raštuose, jo pavardės irgi neprireikė.

Pasakė Tamošius:
– Rieškučiomis upės neišsemsi,
bet vis dėlto svarbu
ateit prie jos ir pagyventi
prisimenant kaip, kada, kas
pupas
šilinių gliaudė. 

  Atrodytų, kad reikėtų pasidomėti, pasitikslinti apie kokias pupas prašneko Tamošius, tačiau to irgi neprireikė. Parapijiečiai žinojo, kad Goliaus pupomis  Tamošius rodo į šilinių dzūkų sodžius. Ir tai telkė, kaupė jų dėmesį ir varnui, ir sau, išplėtė per jį geografijos ir savęs pažinimą. Žinios gandais ir tiesa pradėjo mėtytisi po visą šilinių dzūkų kraštą, kol pagaliau atsirado juodu ant balto parašyta:

  – Skrenda Varnas! –
pritilo giedot vyturys.

  – Skrenda Šklėrius, –
paskardeno pušis,
vidur lauko žaliai
apsigaubus skara.
 
  – Skrenda Golius!
Te Dzievas negaili sveikatos.
Šitas paukštis šiliniams tarytum dangus
Jeigu  lemta kada mums nebūti,
te už mus net po mūsų
varnas Golius čia bus, –
pasakė Tamošius gal sau,
gal dievams
gal Niekui

  Per jį, per varną ir Niekas po truputį įgavo esybės kontūrus, kuomet jis liovėsi būti tuščia vieta, tačiau apie tokią būtį sodresnio peizažo man  neteko išgirsti. Tačiau Pranas yra pakalbėjęs, kad, girdi, tas pats Tamošius „ gal sau, gal dievams“ burbtelėjęs:

Užtekėjęs į erdvę šilinių,
po kojomis nesiekia žemės,
„Internacionalu“ kaip pyragu
burnos nežodina.,
  Tačiau šis reikalas jau iš kitos operos, kurioje varnas Golius buvo paliktas be rolės, o Prano galvoje „Internacionalo“ mokėsi giedoti dvi  papūgos: Nadežda Krupskaja ir Eženas Potjė,  džiaugdamos, kad:
    kas buvo nieks, tas taps viskuo
    Laikas gi, Grigaliaus kalendoriuje įtekėjęs į 2016  metus, buvo dar labiau „ne toks“: ne dykai man atrodė, kad „avižų reikalas“ svarbesnis negu atsiminti kaip? kas? kada? buvo ar samprotauti, kaip galėtų būt ateityje. Tačiau ištis, ko gi mūsų gyvenimuose nepasitaiko. Mano supratimai Goliaus proto nedrumstė. Jam kažkodėl rūpėjo paspirtukas. Apžiūrinėjo jį, tai vienur, tai kitur paglostydamas vienu ar kitu sparnu, o kartais kaip genys, pakalendamas snapu. Galiausiai pasiteiravo:
  – Vidini, jaučiu, kad sagos nuo  Prano švarko nenudaigojai.
  – Sagos? Tu apie ką? Apie kokią sagą kalbi?
  Tuoj pajaučiau, kad „avižų reikalas“ kaip mat atslūgo. Golius sužiuro man į akis taip, kad regėjosi, jog  iš kompanijos, kuri prieš ankstesnius metus ištiko mane ir Praną, niekur nebuvau išėjęs. Ji vėl kaip tada, o mudu su  Pranu – irgi ten. Net atrodo, kad ne atsimenu, o girdžiu, kaip kas ploja, giria, peikia taip lyg anas laikas nebūtų išėjęs. Pranas varto senus užrašus ir netikėtai, staiga vienu ypu juos užverčia taip stipriai, lyg pasirūpindamas, kad jie jam daugiau niekuomet neatsivestų ir nežibintų akių. Arba, kad, dieve neduok, neišsibertų, neišsibarstytų. Neatitraukia nuo jų rankos, bet taria taip it padėjęs ją ant mano peties:

Senieji užrašai,
kaip pūdymas —
kiek pailsėjęs, plūgo vėl sulaukia.
Aš suprantu, Vidini,
net vyžų iš tavęs – manęs
jau niekas nenupins
ar milo nesuvels,
bet balana dar dega
ir — tegu.
O mano laikas, jis kartu ir tavo
nepaisant, kad ne aš tave,
o tu mane lopšy supai.

  Tuomet  ir aš it iš to paties popierėlio. Labai  netikėtai, visai nelaukęs tokios elgsenos, kuri be kontrolės, be savitvardos, kuri pati sau, tačiau be  manęs jos, žinoma, negalėjo būti. Tariau:

– Ir balana.
Be jos vargu, ar būtume užaugę.
Dar druskos žiupsnis
ir riekelė duonos.
Neprašmatniai gyveno šitas kraštas,
bet su Čepkeliais, su šilais. 
Tegu nedidelis,
bet kas – kad ir dabar –
jį šitokį apvaikščios,
jeigu prireiktų pasišviesti balana,
o kojas klumpėmis ar vyžomis apauti.
Giedok, širdie,
dar manosi,  kad tu gali padėti.

  Pranui tik to ir bereikėję. Jam skaitant tekstus, liežuvis jo ne taip retai kliūdavo už žodžio, tačiau kuriant tekstą jis buvo lengvas ir eiklus. Tąkart jis taip:

  – Ir ne tik tu, širdie...
Giedokit Šklėriai, Marcinkonys,
giedokite Ašašnykai, Kabeliai, Musteika...
O Dieve, kiek daug muzikos girdžiu,
ištardamas vardus šilinių sodžių:
Piesčiai, Senovė, Dubas, Grybaulia
Žiūrai, Zervynos ir Puvočiai...
Šilinių krašte,
Dievas su tavim...
Na taip, neamžini čia  mes
ir amžinybės sau nesiprašom,
tačiau kelionėje suklupus
leisk ištarti aukštą AČIŪ,
o užsimerkus,  neužmiršti
kad tu esi.

  Tąkart netikėtai mudviejų atsiradusį kūrybinį  duetą  prireikė netikėtai ir užbaigti. Ir būtent tokia dalia atiteko man:

– O užrašai? Senieji užrašai?
Galbūt kelionėje jie apsitrins kažkiek.
Dėl to liūdėti nereikėtų,
kad cik, dzievuliau duok,
iš jų girdėtum,
kaip gieda Pogarenda, Šunupis, Rudnia...

  – Cha,  tai  šit  kaip  atrodo vadinamoji Prano  kūryba, kai tu, Vidini, joje neišsižadi  savęs, – ilgai neužtrukęs jau proza atsiliepė jis. – Užsirašyk ant kaktos, kad  neužmirštum. Tavęs joje daugiau negu  manęs  Tačiau ir neužsirašius ant kaktos, būtinai ateis laikas, kai būsi priverstas tai atsiminti. Būsi. Ir tai sakau aš, Pranas.
  Lyg ir nieko tuomet naujo neišgirdau iš jo. Nei apie ką jis taip ir kodėl taip. Visokių pašnekesių būta ir iki tol. Ir apie tai, kad jis, Pranas, pats  to nenorėdamas, vagiliauja pasisavindamas mano, taigi Vidinio, kūrybą ir kad to priežastis yra duotas gebėjimas naudotis  telepatijos  paslaugomis, kurios atsiranda be pakvietimų. Kad ir  kaip besistengtume atsiriboti, pasilikdamas tik su savimi, savyje, tačiau visuomet tai išvirstas į bergždžias pastangos, bergždžią darbą.
  – Esu vagis ir ša, Vidini, ša. Savo vardu neturiu teisės pasirašyti nei vieno kūrinio, kurį surandu savo galvoje. Jis jau būna atskiestas tavimi,  Vidiniu. Ar tu tai žinai, bjaurusis ančiuk? Fu, kaip  nesmagu tokį Praną matyti ar girdėti. Jį reikia  laidoti. Ir tuoj pat, nedelsiant. Kad ir jame.
  – Taip, taip. Ji reikia laidoti  jame.  O paskui, palaidojus, eik per Praną, o ten kapai, kapai. Negi  persižegnosi kiekvienu ar kiekvieną  persižegnosi?
  Toks šis  epizodas iš tada. Tačiau atsibusti, atklysti iš ten į čia  ne iš karto pavyko. Ir man buvo smagu  mintyse išgirsti važiuojančią karietą  ir girdėti, kaip ten dainuoja (ar gieda):

Tai va, gyvenime puikus,
Net nežinau, kada sugrįšiu
Nes gaila keisti į ratus
Karietą su jos kryžium..

Dzingul dzingul – kojomis į priekį
Dzingul dzingul - ačiū už gėles
Nekeiksnokit, mūsų mergužėlės
Už trumpai kadaise
Nukirptas kasas.
2016-07-05 16:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-20 18:48
Vetra Vika
Atsiprašau, tik dabar pastebėjau klaidą... štai ką reiškia užsisvajoti apie Goliaus pupas-:))
Gražių rudens dienų Pranai-:))...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-03 18:01
Vetra Vika
Ooo kaip malonu pasisvečiuoti, pasklaidyti senuosius užrašus, prisimint kadaise - nukirptas kasas-:))
Gražių dienų Panuci-:))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-05 21:37
Pranas
Oi, Mengelė! Taigi esi iš  Viešpaties žodžio. Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-05 20:21
Mengelė
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-05 17:41
bebalsė
:)))

Neliūdna su Jumis, Pranuci :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-05 17:33
Pranas
Ačiū už gėles
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-05 17:29
bebalsė
Jau buvai pasiilgusi Jūsų kūrybos. 

Dzingul dzingul - 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą