Šalčio širdis bijo

Kažin ar kas išliks
Kai dieną keičia naktis
Kai aš einu per girgždantį sniegą
Laukuose obelys miega
Jei dar pasirodys ir šiaurys
Tikrai pasibelsiu į tavo namo duris
Buvo vasara ir gražuole buvai
Tik atėjus šaltam rugsėjui
Tu kažkur iš mano akių išgaravai
Ir nežinau ar atsitiktinai
Išnyko mariose laivai
Bet tavo veido skaistaus
Nepamiršau tikrai
Taigi einu ir ima nerimas
Ar įsigraužęs tavo sieloj įšalas
Kūnu nubėga šiurpuliukai
Ar dar yra vietos man tavo širdy
O aplink tik naktis
Plaštakė nerami
Kažkur rūkuos pasimeta
Desperatiška malda
Bet staiga
Aš ties tavo durų stakta
Skauda nuo šalčio suskirdusias lūpas
Ir kažkur pradingsta ūpas
Bet prisimenu tas laimingas
Nerūpestingas vasaros dienas
Tik staiga atsiveria durys
Padvelkia šiluma
Atima amą
Tu tokia kokią
Įsivaizdavau savo duše
Tik tu gyva ir tokia tikra
Visai šalia
Nusišypsai ir pakvieti į vidų
Prie arbatos puodelio
Prasitariu kad tu man viena tarp kitų
Nusijuoki ir paslepi plaukus už ausų
Ir štai mes vėl kartu
Bet šį kartą sau pasižadu
Saugoti mūsų širdis
Nuo gyvenimo šalnų