tarsi būtum kažką pražiopsojęs
nuvilnija per kūną srovė
pasivijus praeivio keliones
suvoki KĄ skandina gelmė
nesimato laukinės svajonės
nebeaidi nuo lūpų giesmė
tik išlieka kuklutės dejonės
ir tylos iškankinta prasmė
tarsi būtum kažką pražiopsojęs
toj dimencijoj laikas – bausmė
išsiblaivęs iš sūkurio šuoliu
supranti kokia buvo tėkmė
laiko nereikia branginti-juk tam nėra laiko :) pagavot mintį?..
matai, gailėjimasis, kad laiką praleidai ne taip, kaip galėjai yra tuščias laiko švaistymas ir energijos deginimas.
tai gi, koks kvailas tas jūsų pamintijimas tarptautiniais terminais.
laiko nereikia branginti-juk tam nėra laiko - laiką yra palanku gyventi, o ne branginti, juk laikas nestovi vietoje. tuščias reikalas branginti laiką, kaip ir graužtis, ar vyventi.
visada siek geriausio tikėdamasis blogiausio-tai reiškia, kad padarysi viską, ką gali, ir kartu, nešvaistysi laiko, jei įvyks blogiausias įmanomas variantas, tik paprasčiausiai jį jau mokėsi priimti nešvaistydamas laiko gailėjimuisi, ar branginimui laiko :) nes laikas eina, ir nėra laiko laiko branginimui...
tai gi. tie kas moka pralošti, labai gerai žino, tą dėsnį, kad siek geriausio, tikėkis blogiausio.
iš kur jūs žinote, kad laikas kaip jūs jį leidžiate yra netuščiai leidžiamas?.. gal tik jums taip atrodo-tik iliuzija, kad leidžiate jį ne tuščiai...
Stiprus kūrinys... Skaudžiai, tarsi krentančio varpo dūžiai nuskambėjo žodžiai ir įsmigo į širdį:
,,...nesimato laukinės svajonės
nebeaidi nuo lūpų giesmė... "
Svajonės...tiktai tikėdami savimi - niekada neišsižadėsime svajonių ir jų įgyvendinimo...
bet kas ta bausmė, kas ir ką nubaudė sakau. ir kam bausmė būtina - rytojus plaukas kaip plaukęs juk...
juk gali sakyti mane nubaudė mano ydingas-žalingas įprotis, arba jis mane išmokė gyventi sveikai ir žinoti kam to reikia;
matai, bet ir viena ir kita yra subjektyvus santykis-požiūris į faktą, kuris turi savo priežastį ir yra pasekme, ir nei baudžia nei moko kaip po pats savaime, o yra dėsnis.
nei mokė nei baudė, tik pamatęs pasekmę kažką daugiau sau pažinai, ir tiek.
dinoraštinio pobūdžio pamislijimas, labai subjektyvus savo žiūrėjimo kampu, arba labai siauras supratimo atžvilgiu į dvasinius dėsnius aiškinimasis sau, tačiau tarptautiniais specifiniais terminais pakomentuojant.
o jau kai prasideda bausmės, tai pakvimpa tamsumu.
nėra bausmių-yra sielos kelias ir dvasinis ugdymas jame.
bet nesiplėsiu. prastas dienoraštinis mintijimas čia ir tiek, po vėliava eilės. priežastyje ir pasekmėje nėra nei bausmės nei dovanos- tik dėsnis, o žiūrinčiojo supratime, kaip jis tai interpretuoja, įvardina, ir mato, tai jau jo dvasinis lygmuo.